Europos komitetui prieš kankinimą davus tris mėnesius Lietuvai susitvarkyti savo laisvės atėmimo įstaigas, staiga paaiškėjo tai, ką ir taip visi žinojo. Mūsų kalėjimai iki šiol gyvena sovietinių laikų kriminalinėse diktatūrose. Kaip Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje, įkalinimo įstaigas tebevaldo „vierchai“ ir „bachūrai“, o jiems uoliai tebetarnauja visi kiti. Nėra pas mus tik įteisintų vagių: Japončikas, Taivančikas ar Lionia Makintošas – tai Rusijos subkultūrinis paveldas, iš kurio driekiasi totalinė hierarchijos ir smurto garbinimo tradicija. Visa kita pas mus – kaip tose necivilizuotose šalyse: „chmyriai“ valo kamerų grindis, „gaidžiai“ – unitazus, nes taip nurodo kriminalinė kalinimo įstaigų konstitucija – nerašytas delinkventų kodeksas.
