Rusija pasveikino Lietuvą su Vasario 16-osios šimtmečiu, Karaliaučiaus srityje dislokuodama „Iskander“ raketas, galinčias nešti ir branduolinį užtaisą. Apie tai sužinojome pirmadienį.
Nuo balandžio 1-osios Vyriausybė planuoja apvogti visus be išimties sergančius žmones, atimdama iš jų galimybę gauti tokių vaistų, kurie jiems tinka labiausiai. Valdžia vers visus ligonius pirkti tik patį pigiausią kompensuojamą vaistą.
Prieš Sausio 13-ąją kasmet tūkstančiai žmonių Vilniuje ateina prie televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos pastato. Lietuvos televizija ir radijas buvo, yra ir bus viena iš dviejų vietų, kurioje Lietuvos piliečiai plikomis rankomis sustabdė Maskvos agresorius.
Kalėdiniame filme „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“ žalias, storas, gauruotas padaras paplokščiu snukiu, plonais pirštais ir geltonomis akimis vardu Grinčas bandė pavogti iš žmonių Kalėdas nušvilpdamas visas dovanėles.
Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem mokslui. Universitetų katedros puošėsi kaspinais su užrašu „aukštojo mokslo laidotuvės“.
Prieš pat Adventą Lietuvą užklupo vargas dėl aikštės. Vos tik paskelbta, kad konkursą dėl Lukiškių aikštės paminklo laimėjo kalnelis partizanams atminti, paaiškėjo, kad Lietuvą užklupo dar ir vargas dėl demokratijos.
Taip jau atsitiko, kad iki metų pabaigos liko tik 46 dienos. Skaičiuojant su šia diena, iki kurios visi žemės savininkai privalėjo sumokėti žemės mokestį. Tai dabar, kai jau sumokėjo, galima apsidairyti ir apibendrinti nubristą purvą. Kas šituos metus skiria nuo kitų? Kaip atsiminsime 2017-uosius?
Pirmadienį tratėjo valstietiški būgnai ir gaudė policijos fanfaros. Premjeras pompastiškai pasirašė nacionalinį susitarimą, kad mainais į mažus mokesčius verslininkai padidins algas. Apie tai, ar algas biudžetininkams, pavyzdžiui, mokytojams, gydytojams, bibliotekininkėms ir universitetų lektoriams įsipareigojo padidinti pati Vyriausybė, kukliai nepranešta.
Šiandien pasakyti, kad Lietuvos užsienio politikoje yra mažai netikėtų ir įdomių pasažų, reiškia nieko nepasakyti. Po Valdo Adamkaus eros ji tapo nuobodžia, nykia ir be fantazijos. O jei kalbėtume apie santykius su mūsų buvusia strategine partnere Lenkija, tai, galima sakyti, kad įprastų šiltų santykių aukščiausiame lygyje jau aštuoneri metai tiesiog nėra.
Lietuvos gynimo taryba pirmadienį nusprendė į karą su „Islamo valstybės“ (IS) teroristais siųsti Lietuvos specialiąsias pajėgas. Sprendimas pagrįstas ir politiškai svarbus. Tai Vilniaus signalas sąjungininkams, kad Lietuva yra ne tik išlaikytinė ir vartotoja, bet ir labai rimtai žiūrinti į savo įsipareigojimus NATO.