Šių dienų aplinkos kontekstas ne vienam pažadina egzistencinių minčių, vertiname įvykių vingius valstybių ir asmenybių lygiu, dairomės paaiškinimų istorijos dialektikoje. Aktualijos suskamba ir viešose erdvėse, ir teatrų scenose.
Prieš keletą dienų Kauno valstybinėje filharmonijoje surengtas jau tradicija tapęs Kauno miesto simfoninio orkestro (KMSO) ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių koncertas buvo skirtas Ukrainos vaikams.
Šiandien, neatsitraukdami nuo informacijos kanalų, supratome, kokią vertę turi para. Kiek gali pasikeisti per vieną dieną, vieną valandą. Dar prieš keletą dienų, Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, klausiausi iškilmingo koncerto, transliuojamo iš Nacionalinės filharmonijos, kur buvo atliekamas specialiai šiai progai parašytas Vaclovo Augustino kūrinys „Begalinis skrydis“.
Praėjusių metų pabaiga buvo dosni operos mėgėjams – nuaidėjusi premjeromis Vilniuje ir Kaune. Italų kompozitoriaus Giuseppe's Verdi „Traviata“, nors ir metais vėluodama dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pažymėjo Lietuvos profesionaliosios operos gimimo jubiliejų, kaip ir prieš 100 metų – Kauno muzikiniame teatre – žvelgiant į Naujuosius metus.
"Ąąąąąąžuolissimo" – tokiu skambiu pavadinimu į solidų 60-mečio jubiliejų pakvietė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas". Lapkričio 20-osios vakarą į Kauno valstybinę filharmoniją kauniečius subūręs orkestras, kuriam vadovauja vyr. dirigentas Giedrius Vaznys, klausytojams pasiūlė įvairiapusę programą.
Dar Aristotelis pastebėjo žmonių polinkį mėgdžioti. Filosofo žodžiais tariant, tuo žmogus ir skiriasi nuo gyvūno, be to, mėgdžiojimas žmogui suteikia malonumą arba žinių. Menininkai, anot Aristotelio, imituoja realybėje veikiančius žmones, todėl savo meno kūrinių veikėjus sukuria už mus geresnius arba blogesnius, o kai kuriais atvejais – ir tokius pačius kaip mes. Žiūrovas tikrovės atspindį mene stebi su malonumu, kurį suteikia naujai įgytos žinios.
Lietuvos muzikos informacijos centras ką tik išleido dviejų kompozitoriaus Fausto Latėno kūrinių natas. Tai transkripcijos vienam fortepijonui aštuonioms rankoms – "Šviesiam atminimui" ir "Žydų kadrilis". Prieš metus mirusio kompozitoriaus kūrinių transkripcijas parengė profesorius Kęstutis Grybauskas, fortepijoninio ansamblio muzikavimą puoselėjantis jau daugiau kaip 50 metų.
Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius šiemet švenčia jubiliejinius metus. Pirmuosius narius buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o dabar nepakanka ir dviejų. O vertinant veiklą, atrodytų, pluša kelios dešimtys.
Violeta Urmanavičiūtė-Urmana – pirmoji iš lietuvių operos atlikėjų, kuriai prieš kelis dešimtmečius atsivėrė svarbiausios pasaulio scenos. Šiandien, atsigręždama į prabėgusius metus, solistė netikėtai pripažįsta, kad Lietuvoje buvo nemažai geresniais balsais gamtos apdovanotų dainininkų negu ji. Tačiau jai pavyko susiformuoti savo idealą ir pakako atkaklumo jo siekti.
Dažnai sakoma, kad fortepijonas žavus tuo, jog jo skambesys turtingumu gali prilygti net simfoniniam orkestrui. Tačiau šis, maždaug prieš 300 metų italų meistro Bartolomeo Cristofori išrastas stebuklas, savo auditoriją surado ne iš karto.