Marijus Gailius

Lietuvių kalba išėjo Elizabeth Kolbert „Šeštasis išnykimas“ – anot britų „The Guardian“, geriausia visų laikų dokumentinė (nonfiction) knyga. Savo reportažiniame tyrime amerikiečių autorė, keliaudama paskui mokslininkus ir stebėdama rūšių išnykimą savo akimis ir istoriniuose šaltiniuose, parodo žmogaus įtaką kitoms rūšims per visos gyvybės istorijos perspektyvą. Kaip tokią reikšmingą, įvairiausiomis premijomis įvertintą knygą sutiks lietuvių auditorija? Ar apskritai didžiulius tikrovės pokyčius fiksuojantis tyrimas gali turėti įtakos pačiai žmonių ir gamtos tikrovei? Ar, kaip ir apokaliptinis kinas, liks vien estetiniam malonumui patenkinti?

Peteris Wohllebenas „Paslaptingas medžių gyvenimas“ „Kitos knygos“, 2018 Visi dabar kalba apie mišką. Puiki proga atsiversti knygą, išleistą dar prieš kylant nacionaliniam miškų išsaugojimo judėjimui ir padedančią geriau suprasti, kas ten darosi kirtimuose, ko taip bruzda feisbukas, apie ką visa tai. Populiaria kalba apibendrindamas visą mokslą apie medžius, autorius padeda atnaujinti mokyklines žinias, pavyzdžiui, primindamas, kaip veikia vandens apykaita medyje (pasikartojame, ką reiškia kapiliariumas, transpiracija, kokezija ir osmosas), bet ne tik – siūlyda

Tai buvo skandalingas pranešimas. Vieni klausėsi susižavėję, kitiems ausys linko. Madingiausia šio dešimtmečio rašytoja, romanų tetralogijos „Silva Rerum“ autorė dr. Kristina Sabaliauskaitė intelektualų suvažiavime „Santara-Šviesa“ grakščia ir įžūlia maniera aukštyn kojom apvertė lietuvių tapatybės kanoną, iš peties kirsdama tautinės valstybės kūrėjams – nuo aušrininkų iki Maironio, ir išaukštino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mitą. Ypatingo menininkės dėmesio sulaukė naujoji pagonybė, kurią ji įvardijo tokiais epitetais kaip „simuliakras“, „šarlataniškas konstruktas“, „beprotybė“ ar „karnavalas“. Tuo metu valstybė kaip tik pripažino didžiausią senojo lietuvių tikėjimo bendruomenę „Romuva“. Kas sudaro neopagonybės šerdį ir kodėl jos baidosi dalis nuomonės lyderių, paklausėme mitologijos tyrinėtojo dr. Dainiaus Razausko, kuris pagonybę tiria ne tik archyvuose, bet ir praktiškai.

Misija baigta. Gegužę trys vyrai į Lietuvos miestus ir miestelius nešė lietuvių autorių poeziją. Naujieji knygnešiai. Jie – tai aktoriai Artūras Dubaka ir Balys Ivanauskas bei operatorius Edvinas Bandorius – žmonės, pėsčiomis nukeliavę apie 500 km. Maršrutu palei Nemuną ir Nerį jie aplankė 20 bendruomenių ir kiekvienai padovanojo po poetinį performansą. Iš vieno susitikimo dvi melžėjos spruko nesupratusios, kam visa tai. Kitą dieną trijulė žygį pradėjo pasistiprinusi pica ir dieną baigė vėlgi pavaišinti pica. Planavome pakalbėti apie ėjimą ir poeziją, bet išėjo pokalbis apie ėjimo poeziją. Interviu vyko automobilyje, kad vaikinams nebetektų daugiau eiti – bent kol kas.