Pasaulio ekonomikos vystymosi istorija akivaizdžiai įrodė, kad laisvos rinkos ekonomika yra progresyvesnis modelis negu valstybinė planinė ekonomika. Tačiau tai nėra panacėja nuo visų ekonomikos ligų.
Neseniai teko prisėsti ir peržvelgti pastarųjų mėnesių savo mintis ir tekstus. Blogai vienur. Blogai kitur. Dar toliau vėl debesys ir migla. Turiu pripažinti, kad, kasdien susidurdami su klausimais, problemomis, iššūkiais ir abejonėmis, visi pamirštame patį svarbiausią dalyką – džiaugtis ir mėgautis gyvenimu. Todėl šiandien pabandžiau pažvelgti iš kitos, sau ir daugeliui iš mūsų neįprastos pusės. Pabūkime optimistai!
Darbo kodekse įrašyta aiškiai – kasmetinės atostogos yra laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Eiliniams žmonėms, dirbantiems pagal darbo sutartį, turi būti suteikiama ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų kasmetinių atostogų. Politikams, žinia, velkantiems sunkią tarnystės piliečiams naštą, gerokai sunkiau, bet ir jie turi teisę į atostogas.
Juodas humoras ne visiems patinka ir ne visada tinka. Bet tik juodu humoru galima paaiškinti pastarųjų metų Lietuvos užsienio politiką. Atrodo, kad mes tik ir ieškome galimybių susipykti vis su kita užsienio valstybe, organizacija, jos lyderiais. Ar ši konfliktų politika jau amžiams pakeitė ankstesnę Lietuvos – kaip tilto tarp Rytų ir Vakarų – viziją?
Kiek kainuos valstybės ekonomikai Vyriausybės neveiklumas, operatyviai nesiimant reikiamų priemonių bent jau amortizuoti būsimos recesijos padarinius. Nieko nedarant galima teisintis, kad kitur dar blogiau, pvz., Turkijoje, nes ten birželį infliacija siekė sunkiai įsivaizduojamus beveik 80 proc., t.y. jeigu atostogaudami Antalijoje ar kur nors kitur už kepsnį praėjusią vasarą mokėdavote 10 eurų, dabar jis kainuoja nei daug nei mažai – 18 eurų.
Pastaraisiais metais Kaune akivaizdžiai sumažėjo apleistų ir netvarkomų pastatų. Vis dėlto namų vaiduoklių mieste vis dar suskaičiuojama apie 130. Dalyje jų galima filmuoti tikrus siaubo filmus, blogiausia, kad tai ne tik kenkia miesto įvaizdžiui, bet ir kelia realų pavojų praeiviams.
Karas Ukrainoje nepalieka abejingų. Išties daugelis lietuvių nuoširdžiai stengiasi padėti Rusijos agresiją patiriančiai ukrainiečių tautai: priima gyventi pabėgėlius, siunčia paramą į Ukrainą ir etc. Juk puikiai suvokiame, kad jie kovoja ir už mus. Kris Ukraina, netruks, ir Putino orkų sulauksime ir Lietuvoje.
Atrodo, toks scenarijus vystosi, gyventojus įpareigojus pasirinkti elektros energijos nepriklausomą tiekėją. Tai iki birželio 18 d. turės padaryti gyventojai, sunaudojantys daugiau kaip 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros. Daugeliui šis sprendimas kaip rekiant papurtys kišenes.
Dėl korupcijos skandalo ir verslo Rusijoje susvyravę Kauno mero Visvaldo Matijošaičio reitingai vėl atgaivino diskusijas, kas galėtų tapti naujuoju miesto vadovu.
Prasidėjusią pavasario Seimo sesiją jungia bendras valstybės politikų nusiteikimas stiprinti krašto gynybą. Kone vienbalsiai sutariama dėl esminio finansavimo didinimo. Prezidentas Gitanas Nausėda drąsiai kalba apie būtinybę ruoštis visuotinei gynybai. Lietuvos politikų žodžius ir darbus lydi supratingas stipriausių NATO partnerių palaikymas.