„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė našta, pernelyg dideli mokesčiai bei nepakankamas ekonomikos augimas. Nors dalis verslo nuogąstavimų yra pagrįsti, sąlygos verslui Lietuvoje nėra pačios prasčiausios. Tad ko trūksta, kad investicijų plėtra būtų spartesnė?

Šiemet Lietuvos eksportuotojai demonstruoja sparčiausią augimą visoje Europos Sąjungoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, eksporto apimtys ūgtelėjo net 17 proc. Teigiamos ekonominės tendencijos pagrindinėse rinkose ir ateinančiais metais sudarys palankias sąlygas Lietuvos eksporto plėtrai.

Vis aukščiau kylanti ir beveik 5 proc. atžymą pasiekusi infliacijos kreivė gali ne juokais išgąsdinti – pagal šį rodiklį Lietuva užtikrintai lyderiauja visoje Europoje. Vis tik norėtųsi nuraminti: kainų augimo pikas jau pasiektas, vėliau šiemet ir kitąmet kainų augimas turėtų sulėtėti.

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc. Ar tai jau reiškia, kad Lietuvos ekonomika kaista?