Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą ir rugsėjo 1-ąją siekė 203 157 asmenis iš įvairių užsienio valstybių, rodo Migracijos departamento statistikos duomenys.
„Mes įdomūs visam pasauliui“, – per daugybę metų įsitikino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) užsieniečiai vasarą leidžia gilindamiesi į lietuvių kalbos žodyną, gramatiką ir kultūrą. Dalis jų turi lietuviškų šaknų, kiti – dėl mokslinio intereso.
Klaipėdos universiteto (KU) auditorijas užpildė Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus lankantys užsieniečiai – 90 dalyvių, atvykusių iš 21 šalies, daugiausia jų – iš Ukrainos.
Per avariją kelyje „Via Baltica“, Kėdainių rajone, nukentėjo du Estijos piliečiai. Nelaimė įvyko, kai į nukentėjusiųjų automobilį atsitrenkė vilkikas. Tarnybas į įvykio iškvietė pagalbos iškvietimo sistema eCall.
Ne Lietuvoje esantys užsieniečiai nuo liepos 1 dienos prašymus dėl nacionalinių vizų galės teikti tik per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją.
Kiek dažniausiai arbatpinigių palieka lietuviai padavėjams ir kodėl nelinkę palikti kitų paslaugų atstovams? Palikti arbatpinigių kirpėjai ar taksi vairuotojui lietuviams vis dar neįprasta, tačiau restorane ar kavinėje palieka daugelis.
Daugiau nei pusė tūkstančio Lietuvoje pavežėjais dirbančių užsieniečių iki dabar nedeklaravo pajamų ir nesumokėjo mokesčių. Inspektoriai skaičiuoja, kad nemokančių užsieniečių per metus padaugėjo net septynis kartus, o jų nedeklaruota suma siekia beveik 8 milijonus eurų. Pavežėjų atstovus toks užsieniečių nenoras mokėti piktina, kadangi vairuotojai deklaruojantys pajamas, esą tiesiog lieka kvailio vietoje.