2024-uosius Kauno galerija „Meno parkas“ pasitiko tapytojo Rimvido Jankausko-Kampo kūrinių paroda „Tapytojas esu, ir viskas“ ir šiam ryškiam XX a. pabaigos menininkui skirta knyga.
Vilniaus ir Mikalojaus Daukšos gatvių sankirtoje (M. Daukšos g. 14 / Vilniaus g. 13) esančiame name kadaise gyveno didelė Eljaševų šeima, kurios nariai įėjo į žydų kultūros istoriją. Svarbiausias jų buvo rašytojas, vertėjas ir pirmasis jidiš literatūros kritikas Izraelis (Izidorius) Eljaševas (Bal-Machšovec), kurio mirties 100-ąsias metines šįmet minime.
Prieš tris dešimtmečius Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas Vakarų šalis laimės ieškoti keliavo ne vienas mūsų jaunos valstybės žmogus. Dėsninga, kad likę čia neretai dar iš sovietinės inercijos keiksnodavo savo gimines, draugus ir pažįstamus, kurie štai panoro gyventi geriau, nelaukdami Lietuvos progreso.
„Audinys-paveikslas, kaip ir poezija ar daina, dažnai išreiškia paslaptingas temas – tai atsakas į skaudų likimą, bandymas rasti blogio įveiką, gyvenimo karūną“, – anotacijoje intriguoja tekstilininkė Eglė Jesulaitytė, kurios paroda „Pėdos smėly...“ veikia Kauno kultūros centre.
Viename iš interviu garsų ukrainiečių enfant terrible (1) prozininką Serhijų Žadaną paklausė: ką veikia rašytojas per karą? „Priešinasi dezinformacijai, – atsakė jis. – Važinėju po miestą, tikrinu įvairius pranešimus, susitinku su kariškiais. Paskui rašau, įrašinėju trumpus filmukus, kad informuočiau žmones apie tikrąją padėtį Charkive.“
Lietuvos etnografijos muziejuje (LEM) saugomos 154 nekilnojamos muziejinės vertybės, iš kurių tik keletas yra kopijos. Dėl sovietmečiu vykdytos kolektyvizacijos ir melioracijos, neigiamo aplinkos poveikio, o taip pat valstybei nepajėgiant apsaugoti etnografijos paveldo in situ, daugeliui medinių pastatų patekimas į muziejų buvo vienintelė galimybė išlikti.
Su buvusiu Kauno Stepo Žuko dailės technikumu, sutrumpintai vadinamu Stepžukiu (dabar – Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademija) sieja tebesitęsianti istorija. Būtent todėl neretai atsiranda galimybių susitikti čia besimokius ir išgirsti jų prisiminimus, istorijas, atklydusias iš anų laikų.
Sako, kad menininkai pastebi detales, kurių paprastai neįžvelgtų kiti. Gyvendami greitai besivystančiame pasaulyje kartais pamirštame sustoti akimirkai ir atkreipti dėmesį į tai, ką turime. Augdami ir tobulėdami pastebime, kaip pasikeičia aplinka, kuri mus supa.
Džiugu, kai žmonės sukuria kažką vertingo žmonijai ir tai pristato plačiajai visuomenei, bet ne visus išradimus ar jų idėjas galima pavadinti išradimais ir moksliniais argumentais pagrįsti jų veikimo principus. Pavyzdžiui, neseniai per vienas televizijos žinias pristatytas amžinojo variklio prototipas – išgirdus tokias naujienas, reikėtų būti atsargiems ir kritiškai vertinti mokslu nepagrįstus svaičiojimus.
Šiemet minimą žinomo tekstilininko, tapytojo, pedagogo Zenono Varnausko šimto metų sukaktį Vilniaus dailės akademijos leidykla pasitiko jam skirta monografija. Solidžiame leidinyje dailės istorikė, menotyrininkė dr. Rasa Žukienė piešia ne tik objektyvų ryškaus menininko portretą, bet atskleidžia ir sudėtingų istorinių virsmų pažymėtą jo pragyventą laikotarpį.