Vyriausybė atveria žalią koridorių privatiems karo pramonės projektams. Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojai Lietuvoje pasistatyti gamyklas galės per trumpesnį laiką, jei Seimas palaikys skubos tvarka siūlomas pataisas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį lankosi Ukrainoje, kur susitiks su šios šalies atstatymo ir infrastruktūros ministru Oleksandru Kubrakovu aptarti Lietuvos indėlio į tolesnius Ukrainos rekonstrukcijos projektus.
Vyriausybė trečiadienį svarstys papildytą projektų, būtinų sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa 2025 metų vasarį, sąrašą, taip pat spręs dėl vieno jų – Lenkiją ir Lietuvą sujungsiančios „Harmony Link“ jungties sausumoje – inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo.
Pastaraisiais metais Kaune netrūko veiksmo – iškilo tokie valstybinės reikšmės objektai kaip Dariaus ir Girėno stadionas, Vandens sporto centras Nemuno saloje. Pernai miestas pelnė prestižinį pripažinimą – įrašytas į „Unesco“ pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau tai tėra pradžia. 2024–2026 metų strateginiame veiklos plane miestas vien šiemet planuoja mažiausiai dviejų tiltų, baseinų ir sporto arenos Aleksote statybas.
Pirmajame šių metų tarybos posėdyje priimtas vienas svarbiausių sprendimų – patvirtintas 2024 metų Klaipėdos rajono biudžetas. Šiemet jis siekia 140,3 mln. eurų. Gerėjanti infrastruktūra, ugdymo įstaigų plėtra, atgyjantys kultūros centrai, kokybiškos paslaugos gyventojams – tai tik dalis tikslų, kurių ateinančiais metais sieks Klaipėdos rajono savivaldybė.
Kauno miesto savivaldybė jau rikiuoja šių metų didžiųjų statybų darbus. Kai kurie projektai bus tęsiami, kituose liko užbaigiamieji darbai. Taip pat planuose – ir naujų projektų startas.
Klaipėdoje ir jos priemiestyje į svarbius visuomenei objektus iki 2030 metų planuojama investuoti 43,2 mln. eurų – iš jų beveik 37 mln. eurų turėtų būti Europos Sąjungos (ES) lėšos.