Žmonės miršta, bet šiandien trijuose kambariuose, vaizduojančiuose jaukų Kęstučio Navako pasaulį Žaliakalnyje, jo istoriją pasakoja lenktas peiliukas, krištolinė taurė ir juodas paltas.
„Meilės yra tiek, kiek pats sugebi jos sukurti“, – taip 365-ąją metų dieną apibūdina poetas, kunigas Benas Audrius Martusevičius, arba Benas Lyris. Būtent šiuo pseudonimu kunigą geriausiai žino jo gerbėjai socialiniuose tinkluose, kur pozityvias, gydančias jo mintis ir įkvėpimus skaito daugiau nei 100 tūkst. sekėjų.
Ne tik besidomintys literatūra puikiai žino poetą Antaną A. Jonyną – eilėraščio „Ant kalėdinės eglutės“, dainuojamus legendinio „Kardiofono“, žodžius dažnas galėtų pratęsti iš atminties, nebent būtų naujiena, kad jų autorius ir yra garsus poetas A. A. Jonynas – Nacionalinės premijos laureatas, pelnęs daugybę apdovanojimų, o šįmet – ir Baltijos Asamblėjos literatūros premiją.
Paminklo statyti Justinui Marcinkevičiui nereikia. Ne vien dėl politikos. Vaikai jau ir taip daugiau nei tris dešimtmečius yra dresuojami garbinti vietinės reikšmės marcinkevičius, nėris, cvirkas, baltušius, venclovas ir kt.
Klaipėdos jaunimo teatro aktorius klaipėdietis Donatas Želvys apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2023“ pelnė geriausio aktoriaus apdovanojimą už pagrindinį vaidmenį filme „Poetas“. Šio filmo režisieriai ir scenarijaus autoriai – Giedrius Tamoševičius ir Vytautas V. Landsbergis.
Gegužės 2-ąją sukanka 150 metų, kai Paantvardžio kaime (Jurbarko r.), netoli Skirsnemunės, gimė poetas, vertėjas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis (1873–1944). Lietuvių literatūros istorijoje J. Baltrušaitis įvardijamas kaip ryškiausias lietuvių ir rusų poetas simbolistas, rašęs lietuviškai ir rusiškai.
Visuomenėje netyla audringos diskusijos apie poetą Kostą Kubilinską. Be kita ko, nesutariama, ar partizanus išdavusio asmens kūrybą turėtų skaityti ir šiuolaikiniai pradinukai.