Įrodyta, kad daug skaitančių vaikų rezultatai visose mokymosi srityse būna geresni, o skaitymo įprotis jų ateičiai svarbesnis veiksnys net nei tėvų socialinė ekonominė padėtis.
Informacija, jog savaitgalį socialiniuose tinkluose pasirodė pirmadienį abiturientų laikomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temos, buvo melaginga, sako Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė.
Sulaukiama skundų dėl nesusikalbėjimo kavinėse, parduotuvėse, gydymo įstaigose, tad Valstybinė kalbos inspekcija ruošiasi patikrinimams, ukrainiečiams teks laikyti lietuvių kalbos egzaminus, kitaip numatomos baudos. Iniciatyva sulaukė aršios kritikos. Vieni sako, kad nemokamų kursų ir taip trūksta, o ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad tai – ukrainiečių persekiojimas, praneša LNK.
Valstybinė kalbos inspekcija sulaukė nusiskundimų dėl į Lietuvą atvykusių ir čia įsidarbinusių ukrainiečių. Karo pabėgėliai nemoka lietuvių kalbos, todėl inspekcija ruošiasi patikrinimams, o ukrainiečiams teks laikyti lietuvių kalbos egzaminus. Priešingu atveju galimos ir baudos. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Audriumi Valotka.
Iniciatyva tikrinti ukrainiečių lietuvių kalbos žinias yra rūpestis jais, o ne persekiojimas, sako Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
Gali pasirodyti, kad slavų kalbos mažai ką bendro beturi su lietuvių kalba. Tačiau ukrainietė, pedagogikos dėstytoja dr. Tetiana Ponomarenko pati išmoko lietuvių kalbą ir šiandien sako, kad tik ją pažinusi pakeitė požiūrį į savo gimtąją kalbą.
Lietuviškai nekalbantys pavežėjai vienus siutina, kitiems problemų nesukelia. Tačiau į nesibaigiančias diskusijas dėmesį jau atkreipė ir parlamentarai. Tikisi, kad lietuviškai bendrauti su klientais juos privers naujos įstatymo pataisos. Didžiausia pavežėjų platforma „Bolt“ diskusijas dėl nesusikalbėjimo užgesinti tikisi reikalaudama iš vairuotojų pagrindinių anglų kalbos žinių, pasakojama LNK reportaže.
Komentatoriai socialiniuose tinkluose laikosi savų kalbos taisyklių. Daugelis reikšdami nuomonę labiau orientuojasi ne į lietuvių kalbos taisyklingumą, o į emocijų išreiškimą. Tad nors gramatikos, stiliaus, logikos ir kitos klaidos čia tampa antraeilėmis, būtent jos parodo, ar valstybinės kalbos prestižas gyventojams vis dar aktualus.