Didžiųjų Lietuvos kurortų – Palangos, Druskininkų ir Birštono – apgyvendinimo įstaigos Velykų šventėms užimtos bent 70 proc., tačiau šalies kaimo turizmo sodybų užimtumas nedidelis, sako šių turizmo verslų atstovai
Seimas leido kurortuose įrengti daugiau automobilių aikštelių ir jų saugyklų už Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, skiriamas savivaldybėms.
Seimas spręs, ar leisti kurortuose įrengti daugiau automobilių aikštelių už Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, skiriamas savivaldybėms.
Seimas spręs, ar leisti kurortuose įrengti automobilių stovėjimo aikšteles už Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, skiriamas savivaldybėms.
Kuršių Nerija dūsta nuo automobilių, tad vietos politikai nori poilsiautojus priversti palikti savas mašinas net kitapus kranto. Pirmos kalbos pasigirdo dar prieš keletą metų. Ir, panašu, kad tokia idėja virsta kūnu. Seimas imsis siūlymo leisti visiems šalies kurortams atokiau statyti automobilių stovėjimo aikšteles bei saugyklas, kuriose turistai turėtų palikti savo mašinas dar prieš įvažiuodami į kurortą, praneša LNK.
Pagalvė yra naudinga ir maloni miego priemonė. Ypač kurorte, kur kokybiškai išsimiegoti labai patartina, mat rytą nuo pagalvės pakeli šviesią galvą, kurioje gausu pagirtinų minčių: kaip, antai, imti ir žvaliai pralėkti paplūdimiu arba parko takeliais, dienai dviem atsisakyti picos ar cepelinų.
Lietuvos kelionių verslo asociacijos (LKVA) viceprezidentas Udrius Armalis baiminasi, kad tautiečių kelionių bumo Lietuvoje burbulas greitai gali ir subliūkšti, mat užsienio kryptys ir ten išvykti viliojančios kainos verčia rinktis tolimesnius kraštus. Prie problemų prisideda ir dideli svečių šalių turistų praradimai, kurie turėtų paskatinti naujų rinkų ir strategijų šiems nuostoliams padengti paieškas.
Kaunui tapus laikinąja sostine, miestas augo ir klestėjo, čia formavosi gana platus inteligentų ir miestiečių sluoksnis, o greitėjantis ir modernėjantis gyvenimo tempas diktavo atostogų poreikį ir naujas laisvalaikio madas. Tai, kas dar XIX a. pabaigoje buvo suvokiama kaip dvarininkų ir turtingųjų privilegija, tapo natūralia modernaus gyvenimo dalimi.
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai kasmet tiria, kaip keičiasi mūsų kurortų paplūdimiai. Šiųmetiniai tyrimai rodo, kad ypač rimta situacija – nuo Palangos tilto į šiaurę, tačiau Palangos komunalininkai jos nedramatizuoja. Vis dėlto įspėja, kad kai kuriose vietose prie jūros gali tekti pasispausti, pasakojama LNK reportaže.