Šeštadienio popietę Kauno rotušės Baltoji salė atrodė neįprastai. Jos grindis, stalą, prie kurio vyksta iškilmingos ceremonijos, fortepijoną nuklojo megztos antklodės.
Bendruomenių mokymai "Fluxus labas!", tarptautinė jaunimo vasaros stovykla, kūrybinės programos Čekiškėje, Vilkijoje, Kulautuvoje, Kačerginėje ir Raudondvaryje, atviros restauracijos dirbtuvės. Šios veiklos, susijusios su Europos kultūros sostinės projektu "Kaunas 2022", pakaunėje jau vyksta arba šiemet startuos.
Visus metus kultūrinėmis iniciatyvomis garsėjęs uostamiestis pradeda paskutinį oficialų savo, kaip Lietuvos – kultūros sostinės mėnesį. Kultūros sostinės simbolis – gintarinis medis šeštadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre perduotos 2018-ųjų Lietuvos kultūros sostinei – Marijampolei.
"Skleidžiame ambasadorių grybieną, kad ji apimtų kuo daugiau Kauno", – šypsodamasi paaiškina, kuo šiuo metu užsiima, architektė Audra Kaušpėdienė, tapusi "Kaunas 2022" ambasadorių prezidente.
27 projekto "Kaunas 2022" ambasadoriai pasakojo, koks šis miestas žavus, galintis nustebinti net išrankią užsienio publiką. Pasakojo tada, kai Kauno sėkme abejota. O ką jie galvoja dabar, kai jų misija baigėsi?
Šių metų kovo 29-ąją kauniečiai turėtų pasižymėti kalendoriuose kaip reikšmingą datą: tądien bus paskelbti konkurso "Europos kultūros sostinė 2022", kuriame varžosi du didieji Lietuvos miestai – Kaunas ir Klaipėda, finaliniai rezultatai.
Kauno savivaldybės taryba antradienį pritarė siūlymui teikti patikslintą paraišką dalyvauti „Europos kultūros sostinės 2022“ atrankoje ir tam būtiną kultūros strategiją. Taip pat nutarta dalyvauti konkurse siekiant Europos jaunimo sostinės vardo.