Pastaraisiais metais Kaune netrūko veiksmo – iškilo tokie valstybinės reikšmės objektai kaip Dariaus ir Girėno stadionas, Vandens sporto centras Nemuno saloje. Pernai miestas pelnė prestižinį pripažinimą – įrašytas į „Unesco“ pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau tai tėra pradžia. 2024–2026 metų strateginiame veiklos plane miestas vien šiemet planuoja mažiausiai dviejų tiltų, baseinų ir sporto arenos Aleksote statybas.
Šių metų Kauno biudžetas – didesnis nei praėjusiais metais. Jis sudarys per 680 mln. eurų. Tradiciškai daugiau nei pusė miesto lėšų bus skirta švietimui.
Kauno miesto biudžeto pajamos šiemet, palyginti su 2023 metų patvirtintu biudžetu, turėtų augti 17,6 proc. iki 587,8 mln. eurų, o asignavimai – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų.
Antradienį miesto taryba pritarė svarbiausiam klausimui – 2022 metų Kauno biudžetui. Šiemet planuojamas biudžetas bus gerokai didesnis nei pernai, tačiau miestui vis tiek teks skolintis tam, kad būtų galima įgyvendinti visus planus.
Šiemet Kauno miesto biudžetas sieks 478,4 milijonų eurų. Didžiausią jo dalį tradiciškai užima švietimas, toliau rikiuojasi miesto infrastruktūra ir tvarkymas, socialinė bei sveikatos apsauga. Stabilus ir subalansuotas biudžeto augimas leis atliepti kasdienius gyventojų poreikius, tęsti ir pradėti naujus projektus bei didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus.
Pagal parengtą Kauno miesto savivaldybės 2021 metų biudžeto plano projektą, kurį antradienį svarstys miesto taryba, švietimui numatyti asignavimai sudaro didžiausią dalį, – 46,8 proc. viso biudžeto. Tai sudarys 182, 75 mln. eurų, ir ši lėšų suma – 22, 91 mln. eurų (14,3 proc.) didesnė nei biudžete buvo numatyta 2020 metais.
Kauno miesto savivaldybės taryba šią savaitę apsisprendė kol kas neinicijuoti bendrojo plano keitimo: kol kas bus atliekamas pigesnis jo koregavimas, o esminiai pakeitimai atidėti 2022-iesiems.
Antradienį Kauno miesto taryba patvirtino šių metų biudžeto korekcijas bei sprendimą dėl trumpalaikės paskolos ėmimo iš valstybės biudžeto. Paskola bus naudojama, kilus būtinybei padengti dėl COVID-19 galimai atsirasiantį pajamų trūkumą.