Antroji Karklės muzikos ir pramogų festivalio diena vėl atsispindėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių įvykių suvestinėje. Ir vėl pareigūnai pas besilinksminančiuosius aptiko kvaišalų.
Kaip juokavo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis, belaukdamas iš Lenkijos atplaukiančio Arkties gyventojo – jūrų vėplio, kuris jam nebūdingoje vietoje pastebėtas prieš porą savaičių, sulaukė paprastojo ruonio. O šis mūsų pajūryje irgi yra ne ką dažnesnis svečias.
Prognozės apie šaltą ir drėgną vasarą – nė motais kai kuriems poilsiautojams. Karklėje esančiuose kempinguose laisvos vietos graibstomos, o poilsiavimą gamtoje atranda vis daugiau žmonių.
Prasidėjus vasarai geros žinios Karklės gyventojams – jau nutiesti vandentiekio tinklai. Dėl mažai vandeningų požeminių sluoksnių kiekvieną vasarą šios gyvenvietės žmonės susidurdavo su vandens stygiumi. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ stebi, kad vandens vartojimas Karklėje kasmet auga, ypač savaitgaliais rezervuaruose vandens lygis nukrisdavo iki minimumo.
Regioninių parkų vėl laukia reforma, po kurios Karklėje neliks parko direkcijos, o tik regiono direkcijos padalinys. Per pastaruosius dešimt metų tokiu būdu reformuoti saugomas teritorijas bus bandoma jau ketvirtą sykį. Prieš tai šį sumanymą visus kartus politikai atmetė.
Karklės kaime ir jo prieigose savaitgalį rengiama krantotvarkos talka kopoms sutvirtinti. Eroziniai židiniai bus tvirtinami žabų klojiniais ant Olando kepurės skardžio.
Karklėje stovyklaujantys vaikai statė vadinamuosius viešbučius vabzdžiams, kad šie turėtų, kur žiemoti. Savotiškas miško dekoracijas primenančios tinkleliu aptrauktos dėžutės, pasirodo, yra tam tikros dirbtinės vabzdžių buveinės, kurių dėl mūro civilizacijoje šiems gamtos padarėliams tiesiog ima trūkti.
Lietuviškasis pajūris – dosnus istorinių gamtos artefaktų. Prieš kurį laiką pajūryje buvo rastas net mamuto kaulas. Šį kartą senoje sodybvietėje aptiktas suakmenėjęs koralas, kuris dėl išvaizdos pramintas medaus koriu.