Netekus artimo žmogaus kapų tvarkymas neišvengiamai tampa mūsų gyvenimo dalimi. Mirus artimam žmogui mes tampame daugiau ar mažiau įsipareigoję prižiūrėti velionio kapus, o ypač tuo atveju, jei anapilin iškeliavęs asmuo mums buvo itin brangus ir mylimas. Tuomet natūralu, jog norisi ne tik pagerbti amžinybėn išėjusį žmogų keletą kartų per metus ant jo kapo uždegant žvakelę – ne mažiau svarbu matyti nuolatos gražią, išpuoselėtą ir tvarkingą mirusiojo kapavietę. Tokiu būdu išėjusiam artimajam mes tarsi parodome pagarbą, meilę, prisirišimą, o patys jaučiamės ramesni.
