istorija (santaka)

Kasdienybė: „Kiekviena darbo diena muziejuje tuo ir įdomi, kad yra vis kitokia“, – sako V.Sirvydaitė.

2022-02-25 23:28:00

Tirdama eksponatų kilmę muziejininkė tampa detektyve

„Nežinau, kokiomis aplinkybėmis gimė mitas, kad dirbti muziejuje – nuobodu. Šis darbas mane sužavėjo nuoširdžiomis asmenybėmis, iškalbingais eksponatais ir nuolat vykstančiais pokyčiais“, – sako Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos, dokumentacijos ir leidinių skyriaus l.e.p. vedėja Vaida Sirvydaitė. Ketvirtį amžiaus muziejui paskyrusi moteris tikina, kad atradimų ir iššūkių čia tikrai netrūksta.

Skaityti daugiau

2014-08-02 18:00:00

Svečiuose pas A.Vasiljevą – tarpukario ponios

Autentiškos medžiagos ir siluetai, sukurti ne kaip praeities refleksija, bet ieškant naujų formų. Galimybė įsitikinti, kad kostiumo mada yra ne kokia žmogiškos tuštybės priedanga, bet artefaktas, teikiantis ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir istorinių žinių.

Skaityti daugiau

Idėjinis LLL lyderis buvo Antanas Terleckas

2014-07-31 14:00:00

Nepagražinti laisvės šauklio memuarai

"Versmės" leidykla papildė savo knygų seriją "Neparklupdyta Lietuva" nauju leidiniu – Antano Terlecko atsiminimais ir dienoraščiu, kuriuos autorius sudėjo į knygą "Ne pats pasirinkau savo dalią". Ji buvo pristatyta ten pat, kur ir pirmoji A.Terlecko atsiminimų knyga "Laisvės priešaušryje", – Istorinėje prezidentūroje.

Skaityti daugiau

2014-06-17 13:00:00

Laisvės šokių žingsniai prikelia gūdžią istoriją

Civilinei saugai skirtame sovietiniame bunkeryje prie Vilniaus galima išgyventi inscenizuotą 1984-ųjų išgyvenimo dramą, Vilijampolėje esančiame analogiškame objekte vyksta šokių pamokos

Skaityti daugiau

2011-12-30 00:24:22

Vokietijoje praleido beveik 70 metų – lietuviškai kalba be akcento

Kai sykį Hamburgo autobuso vairuotojas, išgirdęs Teresę Lipšienę kalbant lietuviškai, paklausė, kokia tai kalba, jos akys tiesiog suspindo. Atrodo, moteris to klausimo tik ir telaukė. Per kelias minutes lietuvė sugebėjo išpasakoti viską apie lietuvių kalbą, jos unikalumą ir Lietuvą. Per beveik 70 Vokietijoje praleistų metų ji priprato pasakoti apie šalį, kuri ilgus metus dažnam europiečiui atrodė tik pramanas be įrodymo žemėlapyje. Šeima kalba lietuviškai Nedidelio ūgio, tačiau net ir peržengusi aštuntą dešimtmetį kupina energijos. Tvarkingai sušukuotos ži

Skaityti daugiau

2011-12-29 15:33:04

Knyga – įspūdingas paminklas Petrašiūnams

Neseniai knygynuose pasirodžiusi knyga „Petrašiūnai – prisiminimai ir pamąstymai“ – tai Genovaitės Mikėnaitės keliolikos metų kruopštaus darbo rezultatas. Leidinys, kuriame dokumentika susipynusi su atsiminimais, apima laikotarpį nuo pirmojo vietovės paminėjimo iki šių dienų. Petras ir jo šunys Dabar tyvuliuojančių marių ir Pažaislio šilo kaimyno – Petrašiūnų vietoje žmonės gyveno jau XV a. pr. Kr. Šį stulbinamą faktą pateikė archeologai – kalbininko Jono Jablonskio sūnus Konstantinas ir pastarojo dukra Rimutė Rimantienė. Istoriškai Petrašiūnai

Skaityti daugiau

2011-12-27 14:28:05

XIX a. kavinės Kaune nespindėjo švara, bet tai netrukdė linksmintis

Kavinių kultūros pamatus XIX a. Kaune klojo iš Rytų atkeliavusios Rusijos imperijos žemėse puoselėtos tradicijos, svetimšaliai iš Vakarų ir vietos blaivininkai. Užkrėsti blaivybės idėja Tarpukariu užrašytuose seno kauniečio Zenono Višinskio atsiminimuose minima, kad iki Motiejaus Valančiaus apsigyvenimo Kaune, čia būtą nemažai karčemų ir restoranų. Apie 1870 m. jų laikytojai pradėję bankrutuoti. Esą todėl, kad žmonės, stipriai paveikti vyskupo per sekmadieninius pamokslus išsakytų pabarimų už girtavimą, nustojo ten lankytis. Atvykusieji iš kaimų traukdav

Skaityti daugiau