Švietimo ir mokslo ministerija 11-12 klasių moksleiviams siūlo skirti daugiau matematikos, lietuvių kalbos pamokų, sumažinti brandos egzaminų reikšmę atestate įvedant kaupiamąjį vertinimą.
Portalo kauno.diena.lt redakciją pasiekė vienos Kauno gimnazijos abiturientės laiškas. Mergina nerimauja, kad dvyliktokai, nesutikę pasiskiepyti nuo koronaviruso, nebus prileisti laikyti brandos egzaminų.
Valstybinį matematikos brandos egzaminą laikyti ketinantiems abiturientams balandį bus rengiamas nuotolinis matematikos žinių patikrinimas, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Beveik visus mokslo metus nuotoliniu būdu mokęsi abiturientai laukia artėjančių žinių patikrinimų. Pustrečio mėnesio liko iki egzaminų sesijos pradžios. Pirmasis – lietuvių kalbos egzaminas turėtų vykti birželio 7-ąją. Tačiau ar moksleiviai sugrįš iki egzaminų į mokyklas, prognozuoti sunku.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymu Vyriausybė skyrė papildomus 390 tūkst. eurų mokinių, pasirinkusių laikyti brandos egzaminus ir dėl COVID-19 pandemijos patyrusių mokymosi praradimų, tiesioginių konsultacijų išlaidoms kompensuoti.
Galutinio sprendimo dėl šių metų egzaminų nėra. Nuomonės gana vieningos: egzaminų reikia, tačiau reikia ir sisteminių pokyčių, nes mokykla moko viena, o egzaminais tikrina kita.
Vilniaus apygardos teismas antradienį kaltais dėl kyšininkavimo klastojant lietuvių kalbos egzaminų rezultatus, norint gauti Lietuvos pilietybę, pripažino buvusią Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkę Aušrą Mažonienę ir kyšius jai davusius asmenis.
Šiųmečių matematikos brandos egzaminų rezultatai atskleidė niūrią tendenciją: kas trečias abiturientas šalyje sulaukė neigiamo įvertinimo. Iškart po to įsiplieskusi arši diskusija ir kaltųjų paieškos nedavė jokios naudos.