Bendradarbiaudami su policija, aplinkosaugininkai išaiškino bebrus sumedžiojusį brakonierių, jam teks sumokėti baudą ir atlyginti gamtai padarytą žalą, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.
Uostamiesčio gyventojai pastebėjo prie Malūno tvenkinio apgraužtus medelius. Spėjama, kad tai – bebrų darbas. Pasak vieno sunerimusio klaipėdiečio, nesustabdžius šių gyvūnų, iki kitų metų pavasario iš medžių gali nieko nelikti.
Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą dėl medžioklėje naudotų draudžiamų medžiojimo būdų, kuomet medžiotojas pagaliais uždaužė keturis bebrus, ir paliko Aplinkos apsaugos departamento skirtą nuobaudą.
Seimo narys Kazys Starkevičius pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip Nemuno pakrantėje, netoli Jiesios piliakalnio, pasidarbavo bebrai. Gamtininkai tikina, kad šių gyvūnų populiaciją reikia reguliuoti, tačiau yra vietų, kur jų liesti nevalia.
Klaipėdoje ties Medelyno ir Savanorių gatvių sankryža esančiame miškelyje – įspūdingas žmogaus ir gamtos draugystės pavyzdys. Šalia rūpestingai suręstos bebrų užtvankos kažkas įkūrė stovyklavietę.
Rusniškiai stebisi bebrų užsispyrimu. Šie gyvūnai Rusnės salos polderių pakrantėje baigia nugraužti nemenką medį. Biologai aiškina, kad į tokį didelį kamieną bebrai įkibo ne šiaip sau – jiems trūksta maisto.
Druskininkuose, Ratnyčėlės upelyje ir prie Alkos tvenkinių, iki balandžio vidurio bus reguliuojama bebrų populiacija, šią savaitę pranešė vietos savivaldybė.
Kuršių nerijoje – vaizdas kaip po rimto uragano. Išvartyti dešimtys beržų ir pušų, prie kelmų – krūvos pjuvenų. Nors nepatyrusiai akiai gali kilti įtarimų, kad kažkas medžius iškirto, parko darbuotojai ramina, kad tai ne piktavalių darbas.
Pietinėje Klaipėdos dalyje, tarp nendrėmis apaugusių pievų, žmonės aptiko bebrų suręstą Smeltalės upelio patvanką. Gyventojai kelia versiją, kad galbūt dėl bebrų rudenį ir žiemą skęsta Laistų sodai. Kas turėtų ardyti užtvankas, kol kas nėra aišku. Sunku rasti ir bebrų medžiotojų.