Kai dubens kaulų lūžius patyręs ir nedaug vilčių turėjęs išgyti katinas Vicka pateko į puikių veterinarijos specialistų rankas, jie beviltiškai atrodžiusį gyvūną beveik tvirtai pastatė ant kojų.
Nors Kaune jau beveik metus veikia keturkojams augintiniams skirta SPA, tačiau daugybės didelių veislių šunų šeimininkai iki šiol nežino apie unikalią galimybę išmaudyti, išdžiovinti, apkirpti kailį ir nagus savo stambiam keturkojui SPA savitarnos būdu.
Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse Senosiose miesto kapinėse (buvusiame Ramybės parke) dėmesį traukė ant medžių kamienų baltuojantys 33 lapai su karių ir karininkų pavardėmis bei degančios žvakės.
"Tėvyne, ilgesy miriau" – šis sukrečiantis užrašas ant lietuvio tremtinio kryžiaus Sibire atsidūrė ant Antano Sadecko knygos viršelio neatsitiktinai. Knygos autoriaus 1989–2004 m. rengtos ekspedicijos ir vėlesnės, vadovaujamos Gintauto Aleknos, savo unikalumu, turiniu, išliekamąja verte gerokai lenkia dabartinių "Misijų" ir kitų projektų žygius bei darbus.
Ne kiekvienam juk tenka laimė pražydinti namuose alaviją, kurį esame įpratę vadinti alijošiumi. Bet kauniečius Janiną ir Anatolijų, gyvenančius Panemunėje, toks džiaugsmas aplanko gana dažnai.
Neseniai paminėtos vyriausiojo Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto sušaudymo Maskvoje 65-osios metinės. Ta proga sklaidėme šio didžiavyrio marčios Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės knygą, kalbinome jo dukterėčią Aušrą Mariją Vilkienę. Ši moteris vaikystėje buvo tapusi nežmoniškos KGB klastos, susijusios su J.Žemaičio sūnumi, liudininke.
Garliavos pakraštyje, senoje sodyboje, su sūnaus šeima gyvenanti Marija Šidiškienė, šiomis dienomis pažyminti unikalų, 105-ąjį, savo gimtadienį, parsinešusi iš didžiulės sodybos pakraščių kelmučių labai stebisi: "Kažin kas čia man pasidarė, kad imu ir pavargstu?"
Garbaus amžiaus kauniečiai iki šiol prisimena originalią Kauno porą – kūrybingąjį scenografą Liudą Truikį ir įžymią operos solistę Marijoną Rakauskaitę. Kuo, be kūrybos, ši menininkų pora traukė tarpukario ir sovietmečio visuomenės dėmesį? Atsakymų ieškojome kauniečių prisiminimuose, išskirtinės poros memorialiniame bute-muziejuje.
Teatralizuotame Istorinės LR Prezidentūros Kaune renginyje "Amžininkų akimis" buvo pažvelgta į 1926–1928 m. laikinąją sostinę, anuometę prezidentūrą ir jos šeimininkus JAV konsulo Lietuvoje Roberto W.Heingartnerio akimis.
Kaunietė Genovaitė Steponaitienė negali ramia širdimi praeiti pro benamį gyvūną, nes yra įsitikinusi, kad tokiu jis tapo dėl žmogaus kaltės, o ne savo noru. Žodžiu, moteris stengiasi taisyti žmogaus žiauraus elgesio su gyvūnais pasekmes.