- Virginija Skučaitė [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Šiemet Lietuvos zoologijos sode Kaune gausią ir margą sparnuočių šeimą papildė pusšimtis jauniklių – ne vienas jų įskėlė nesantaikos kibirkštį tarp patino ir patelės. Porelių kivirčai kartais primena aistras, kunkuliuojančias televizijos serialuose.
Šiemet Lietuvos zoologijos sode Kaune gausią ir margą sparnuočių šeimą papildė pusšimtis jauniklių – ne vienas jų įskėlė nesantaikos kibirkštį tarp patino ir patelės. Porelių kivirčai kartais primena aistras, kunkuliuojančias televizijos serialuose.
Plepus užkurys
Tokios stiprios emocijos ypač akivaizdžios sparnuočių voljeruose, kuriuose šiuo metu ne viena paukščių pora išskirta dėl pavydo scenų – jas dažniausiai kelia patinai savo patelėms. Mat patelės, prižiūrėdamos savo jauniklius, nebeskiria dėmesio patinams, kurie į tai reaguoja agresyviai. Tačiau toks elgesys būdingas ne visoms paukščių rūšims – anot zoologijos sodo vyresniosios zoologės Rasos Mikuličienės, sparnuočiai, kaip ir žmonės, yra skirtingo būdo.
„Štai Sveinsono spalvingoji papūga, kurį laiką našlavusi, pagaliau sulaukė sodui dovanoto patinėlio, tačiau porelė jau spėjo susipešti. Iš pradžių mūsų našlė nepriėmė į užkurius atėjusio gentainio – vijo jį šalin ir net lupo. Gal ji norėjo parodyti, kas šio voljero šeimininkas? O gal jai įkyrėjo užkurio plepumas? Juk jis, iki tol gyvenęs kaime ir prisiklausęs vištų, kačių ir šunų, jų balsais pasakojo savo nuotykius kaime nieko nesuprantančiai papūgai, – komentavo R. Mikuličienė. – Tačiau aršiu būdu ir plepumu garsėjęs patinėlis, atrodo, jau aprimo ir ieško bendros, abiem suprantamos meilės kalbos – gal jiems vis tik pavyks susiporuoti?“
Spalvingoji Sveinsono papūga laisvėje gyvena pietiniame Velse, pietinėje Australijoje. Deda 4-6 kiaušinius, peri tris savaites. Pirmomis dienomis jauniklius maitina ir prižiūri tik patelė, o vėliau jai pradeda talkinti ir patinas. Jaunikliai lizdą palieka po 33-35 dienų, bet suaugę paukščiai dar maždaug dvi savaites juos maitina ir globoja.
Akiniuoti triukšmadariai
Papūginių šeimos atstovų – juodagalvių agapornių – jaunikliai yra saugūs: visi patinukai ir patelės gyvena drauge, taikiai augina savo „akiniuotus“ jauniklius, kurių akys, apvedžiotos balta linija, atrodo tarsi su akiniais. Dėl šios priežasties jie kartais vadinami akiniuotaisiais neišskiriamaisiais. Šių smagių, mėgstančių patriukšmauti paukštelių snapas raudonos spalvos. Patinas nuo patelės nesiskiria spalva, bet yra kiek mažesnis už ją. Kūno ilgis siekia 15 cm, iš kurių net 4 cm tenka uodegai. Pirmą kartą juodagalviai neišskiriamieji nelaisvėje buvo išveisti 1927 m. Didžiojoje Britanijoje.
Saugiai su meiliais tėvais jaučiasi ir banguotųjų papūgėlių, tokių įprastų mūsų namuose, jaunikliai, mėgstantys pasiturkšti inde su vandeniu. O štai Senegalinės papūgos patinas dabar izoliuotas nuo šeimos, nes iš didžiulio pavydo dėl patelės, kuri beveik neskyrė jam dėmesio dėl jauniklių, pats juos pražudė. Kad kruvinas pavydo priepuolis nepasikartotų, auginat naująją vadą, patinas dabar viengungiauja.
Senegalo papūga yra labiausiai žinoma ilgasparnė papūga, dažniausiai laikoma mėgėjų. Visą perėjimo laiką patinas saugo lizdą, maitina patelę, retai išskrendančią iš inkilo ar lizdo drevėje.
Mėgsta aiškintis santykius
Labai patraukliai atrodo voljeras, kuriame gyvena raudonskruosčiai agaporniai (neišskiriamieji). Šie paukščiai krinta į akis ne tik dėl savo ryškių spalvų, bet ir meilių tarpusavio santykių. Tiesa, jie labai pavydūs – nuolat garsiai aiškinasi tarpusavio santykius. Anot R. Mikuličienės, kad ir kiek įmestum žalių šakelių su lapais į jų voljerą, visas jie apdoroja ir nešasi lapus į inkilus, kuriuos iškloja dugną, kad būtų drėgna. Kaip jų tėvynėje, Pietvakarių Afrikoje, kur patelės kraunasi lizdus, įsprausdamos tarp uodegos plunksnų žoleles, žievės gabaliukus, medžių šakeles ir jomis išklodamos lizdus drevėse.
„Mažylius dabar auginantys raudonskruosčiai agaporniai prasti žmonių kalbos žinovai – išmoksta vos vieną kitą žodį, tačiau yra labai šnekūs ir draugiški tarpusavyje. Net ir aiškindamiesi santykius, glaudžiasi vienas prie kito, tupėdami ant šakelės drauge su savo jaunikliais. Dėl šios priežasties jie populiarumu rungiasi su banguotosiomis papūgėlėmis“, – patikino pašnekovė, priminusi, kad į Europą šie triukšmingi paukšteliai buvo atvežti 1860 m.
Kontrabandinė amazonė
Venesuelinė amazonė – tokiu pavadinimu blyškios žalios spalvos papūga labai vieniša. Ne, tai ne patinas, nubaustas už pavydą. Ši papūga buvo kontrabandininko prekė, atimta iš jo. Dabar ieškoma jai antros pusės, nes, kaip žinia, šie paukščiai nepakelia vienatvės.
O štai iš Australijos kilusioms zebrinėms amadinoms, įkurdintoms netoli vienišos amazonės, tokios problemos svetimos – šie judrūs oranžinės spalvos skruostais, raudonais snapukais paukšteliai labai vislūs, geros nuotaikos, gyvenantys didelėje bendruomenėje, draugiški, dažnai laikomi namuose. Jie savo apdaro dryžuotumu primena zebrą. Jauniklius nesunku atskirti nuo suaugėlių – mažųjų snapo spalva yra juoda.
Pasak R. Mikuličienės, porelė draugiškai krauna savo lizdą – patinas atneša statybines medžiagas, iš kurių patelė suka lizdą, savo forma primenantį tuščiavidurį kamuolį su įėjimu. Kiaušinius abu peri pasikeisdami kas 1,5-2 val. Mažyliai elgiasi labai tyliai lizduose, kuriuos tėvai gan dažnai palieka be priežiūros. Nutarusieji lakyti namuose šiuos paukštelius (jaunikliai greit tampa savarankiški), turi neužmiršti lapuočių šakelių, keičiamų kiaurus metus kas savaitę.
Pelikanų mūšiai dėl kiaušinių
Šalia venesuelinių amazonių įsikūrusi gausi ryžinukių kolonija, dabar auginanti jauniklius. Šio ramaus naminio paukštelio su dideliu rožinės spalvos snapu ir kojomis tėvynė – Javos ir Bali salos, iš kur ryžinukė 1880 m. buvo atgabenta į Europą. Lietuvos zoologijos sode jau ne vienus metus gyvenančios ir besidauginančios ryžinukės poravimosi metu nekelia jokių problemų juos prižiūrintiems žmonėms. Kitas dalykas – rausvieji pelikanai.
Zoologijos sodo lankytojai dabar suaugėlius su vienu jaunikliu gali pamatyti sodo tvenkinyje, ant medinės platformos.
„Jie pamėgo šią vietą, nes pelikanai čia jaučiasi saugūs – aplink vanduo, – aiškino R.Mikuličienė. – Šie gan bailūs paukščiai tampa labai agresyvūs rudenį, kai pradeda mūšius dėl kiaušinių, vogdami juos vieni iš kitų ir dėl tokio neatsargaus elgesio juos sudaužydami. Tai pastebėję, mes surenkame sveikus kiaušinius ir periname juos inkubatoriuje, o pelikanams pakišame medinius, kuriuos jie ridinėja ir peri, neįtardami apgaulės“.
Apuokiuko mokykla
Dar neatsargiau, nei pelikanai su padėtais kiaušiniais, elgiasi povai. Todėl šiemet teko surinkti visus jų padėtus kiaušinius ir perinti inkubatoriuje. Išperinti poviukai dabar gyvena uždarame vidiniame voljere, iš kurio netrukus bus paleisti į laisvę, t.y. į zoologijos sodo voljerą.
Anot pašnekovės, jos didžiausias džiaugsmas ir rūpestis – vienintelis inkubatoriuje išaugintas laukinės vištos – patarškos – jauniklis, kurį ji laikė saujoje. Ir šis mažylis išvydo pasaulį tik todėl, kad paukščių žinovė pakėlė patarškos nerūpestingai pamestą šalin kiaušinį ir padėjo jį į inkubatorių.
Tėvų neprižiūrėtų ir paimtų globon paukštelių apžiūrą baigėme didžiuliame voljere, kuriame po lapuočių ir spygliuočių šakų priedanga slėpėsi „apuokiukų mokykloje“ įkurdintas didelis pilkas paukštis didelėmis geltonomis nemirksinčiomis akimis.
„Šis apuokiukas taip pat išaugo inkubatoriuje, lankė „darželį“, kuriame pramoko elementarių dalykų, o dabar mokosi savarankiško gyvenimo abėcėlės – jam sudarytos sąlygos slėptis, susirasti specialiai jam padėtą maistą, pasigauti grobį. Kai viso to išmoks, šis didelis paukštis bus išvežtas į tikrame miške įrengtą voljerą, kur bus pratinamas prie gyvenimo laisvėje. Kai bus tuo įsitikinta, apuokas papildys laisvėje gyvenančių gentainių gretas“, – aiškino specialistė, rakindama paskutinio jauniklių voljero duris.
Šį sezoną Lietuvos zoologijos sode pasaulį išvydo: 1 rausvasis pelikanas, 4 didieji apuokai, 1 patarška, 1 sidabrinis fazanas, 10 juodagalvių agapornių, 10 rausvaveidžių agapornių, 5 zebrinės amadinos, 1 javinis ryžiukas, 2 ilgasparnės senegalinės papūgos, 3 venesuelinės amazonės, 11 banguotųjų papūgėlių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [14]
Nuorodos:
[1] https://kauno.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://kauno.diena.lt/autoriai/virginija-skucaite
[3] javascript://;
[4] https://kauno.diena.lt/print/405730
[5] https://kauno.diena.lt/zymes/lietuvos-zoologijos-sodas-2
[6] https://kauno.diena.lt/zymes/gyvunai-5
[7] https://kauno.diena.lt/zymes/pauksciai-3
[8] https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/meile-ir-pavydas-zoologijos-sodo-voljeruose-kaip-meksikieciu-serialuose-405730?komentarai
[9] https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/lietuvos-zoologijos-sodas-vel-atviras-laukia-nauji-gyvunai-ir-neatpazistamai-pasikeitusios-erdves-1147800
[10] https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/lietuvos-zoologijos-sodas-vel-atviras-laukia-nauji-gyvunai-ir-neatpazistamai-pasikeitusios-erdves-1147800#comments
[11] https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/naujieji-lietuvos-zoologijos-sodo-gyventojai-broliai-zebrai-1167324
[12] https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kaunieciu-seima-laisve-atrado-pabege-i-apleista-vienkiemi-1166295
[13] https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kaunieciu-seima-laisve-atrado-pabege-i-apleista-vienkiemi-1166295#comments
[14] https://kauno.diena.lt/galerijos
[15] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/29-ojo-kino-pavasario-apdovanojimu-ceremonija-1167208
[16] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/g-nauseda-darbo-diena-sirvintose-baige-susitikimu-su-sirvintiskiais-1167207
[17] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/auksiniu-scenos-kryziu-apdovanojimu-ceremonija-klaipedos-dramos-teatre-1167192
[18] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/lietuvos-gelezinkeliu-teritorijoje-vilniuje-dega-savartynas-1167188
[19] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/baisiosios-vaiku-akcijos-80-mecio-minejimas-1167184
[20] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/seimo-komisijos-del-vsd-pranesejo-informacijos-spaudos-konferencija-1167134
[21] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/lietuvos-nacionalinis-muziejus-gedimino-kalno-papedeje-atidare-pilininko-nama-1167108
[22] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/r-zemaitaicio-apkaltos-byla-1167062
[23] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/profesionaliu-teatro-kureju-apdovanojimu-vakaras-1167029
[24] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/uefa-tautu-lygos-rungtynes-lietuva-gibraltaras-1167025