- KPF naujiena [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Daugiau kaip šimto Elektrėnų savivaldybės ūkininkų laukuose nebetelkšos vanduo ir nebemirks pasėliai – šiais metais, panaudojus ES paramą, bus pradėti melioracijos darbai. Vandentvarkos projektą Elektrėnų savivaldybė parengė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“.
Potvyniai neša nuostolius
Minėtą projektą Elektrėnų savivaldybė įgyvendins Ausieniškių kadastro vietovėje, į kurią įeina Vievio ir Elektrėnų seniūnijos. 200 h plote bus atnaujintos drenažo sistemos, rekonstruoti melioracijos statiniai, o ūkininkų žemės – apsaugotos nuo galimų potvynių.
Šioje vietovėje žemę dirba apie 100 ūkininkų, dauguma jų – smulkūs, turintys 10–20 hektarų žemės. Kaip teigė Elektrėnų savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas, pavieniams ūkininkams įgyvendinti tokius didelius darbus būtų sudėtinga, tad pasitarusi su jais, savivaldybė paruošė vandentvarkos projektą. Viso projekto vertė sieks maždaug 800 tūkst. litų. Didžiąją lėšų dalį skirs ES.
„Planuojame, kad jau šių metų rudenį dalį pinigų panaudosime, o kitų metų pavasarį projektą visiškai įgyvendinsime“, - apie darbų planus kalbėjo Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas. Jis vardino, kad pagal projektą bus pakeista 13,7 km ilgio drenažo rinktuvų, išvalyta apie 5 km griovių, suremontuotos 5 pralaidos bei rekonstruoti kiti melioracijos statiniai.
Elektrėnų svaivaldybės ūkininkai daugiausia augina grūdines kultūras: miežius ir kviečius. Apylinkės nėra itin palankios žemdirbystei, o neveikiančios melioracijos sistemos dar labiau trukdo ūkininkauti, vietomis pasėliai visiškai išmirksta.
„Gerai, jeigu sausesnė vasara. O jeigu smarkiau palynoja, laukai patvinsta ir netenkama dalies derliaus. O tai baisi nelaimė, nes ir taip kuliame tik 2–2,5 tonos iš hektaro“, - ūkininkų problemas apibūdino A.Aleksiūnas.
Tokios bėdos kyla todėl, kad apie 70 proc. melioracijos statinių yra visiškai susidėvėję. Ilgą laiką nebuvo skiriama pakankamai dėmesio jų priežiūrai ir atnaujinimui, be to dar sovietmečiu nutiestos drenažo sistemos natūraliai paseno. „Sovietmečiu kloti keraminiai vamzdeliai per ilgą laiką suyra. Dabar klojami plastikiniai vamzdeliai gerokai ilgaamžiškesni. Dabartiniams vamzdeliams jokios įtakos nedaro nei žemės vibracija, nei jokie kiti nepalankūs veiksniai. Tuo metu keraminis vamzdelis žemei sujudėjus lengviau pažeidžiamas, pradeda irti“, - naujų technologijų privalumus vardijo specialistas.
Vievio ūkininkams reikia pagalbos
Apie apgailėtiną melioracijos sistemų būklę ir poreikį taisyti padėtį kalbėjo ir Elektrėnų savivaldybės Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas. Ilgus metus melioratoriumi dirbusiam vyrui skaudu matyti, kaip per kelis dešimtmečius sunyko kadaise gerai prižiūrėti melioracijos įrenginiai.
„Ne tik Vievio seniūnijoje, visoje Lietuvoje drenažo sistemos apleistos jau dvidešimt metų. Lokalinis remontas nieko gero neduoda: vienoje vietoje sutvarkome, kitoje, žiūrėk, jau pratrūksta. Toks būdas atnaujinti melioracijos sistemas, manau, nepasiteisina“, - teigė Z.Pukėnas.
Vievio seniūnijoje daugiausia ūkininkauja smulkūs ūkininkai, kurie savo lėšomis nepajėgūs sutvarkyti drenažo sistemų. Seniūnas sako, kad ūkininkai retai išdrįsta kreiptis ES paramos, ypač jeigu anksčiau nėra dalyvavę jokioje paramos programoje. Todėl Vievyje nesikuria ir melioracijos statinių naudotojų asociacijos, kurios galėtų prašyti ES paramos.
Pasinaudos ES lėšomis
Pasak Elektrėnų savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo A.Aleksiūno, iki Lietuvos įstojimo į ES 2004 m., savivaldybė melioracijos sistemoms prižiūrėti ir tvarkyti gaudavo apie 200 tūkst. Lt. Vėliau valstybės parama sumažėjo – jau trečius metus Elektrėnų savivaldybė turi išsiversti su 96 tūkst. Lt. Iš jų 46 tūkst. Lt skiriami melioracijos įrenginių remonto darbams ir projektams rengti, 50 tūkst. Lt – rekonstrukcijai.
„Lėšų poreikis yra kur kas didesnis, nes mūsų savivaldybėje melioracijos įrenginių nusidėvėjimas siekia 70 proc. – dėstė A.Aleksiūnas. – Žmonių prašymų dėl melioracijos įrenginių remonto turime labai daug. Jei ne ES struktūrinių fondų parama, ne kažką galėtume nuveikti."
Skyriaus vedėjas pabrėžia, kad turimomis lėšomis didelio masto melioracijos projektų Elektrėnų savivaldybė nebūtų pajėgi įgyvendinti, todėl parengusi minėtą vandentvarkos projektą pagal KPP priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ ir kreipėsi ES paramos. Tiesa, šiam projektui pinigų iš valstybės biudžeto taip pat bus skiriama.
Ausieniškių kadastro vietovės vandentvarkos projektas – jau antrasis, kurį Elektrėnų savivaldybė įgyvendina ES lėšomis. Gilučių kadastro vietovėje drenažo sistemos buvo pakeistos prieš trejus metus. Atnaujinta melioracijos sistema iki šiol dirba nepriekaištingai. „Po lietaus, po liūčių – jokių problemų, laukai atrodo puikiausiai, - džiaugiasi A.Aleksiūnas. - Kol drenažo sistemų nebuvome atnaujinę, palijus laukuose telkšojo ežeriukai.“
Specialistas neabejoja, kad panašiai laukai po lietaus atrodys ir Ausieniškių kadastro vietovėje. „Taip pat viską puikiai padarysime“, - teigė jis.
Elektrėnų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas tikisi, kad Europos Sąjunga ir po 2013 metų prasidėjus naujam finansiniam laikotarpiui skirs lėšų vandentvarkos projektams. „Iš esmės reikėtų dar poros tokių europinių projektų ir jau būtų galima gyventi“, - ateityje A.Aleksiūnas norėtų drenažo sistemas atnaujinti Semeliškių ir Kietaviškių kadastro vietovėse.
Plačios kaimo atnaujinimo galimybės
Vandentvarkos projektai – tai tik viena iš daugelio kaimui naudingos veiklos krypčių. Pagal KPP priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ taip pat galima rengti viešosios infrastruktūros sutvarkymo ir sukūrimo projektus, pavyzdžiui, kultūrinio kraštovaizdžio elementų išsaugojimas ir atnaujinimas ar privažiuojamųjų kelių, gyvenvietėse esančių vietinės reikšmės viešųjų gatvių ar jų ruožų, priklausančių savivaldybei, sutvarkymas ar tiesimas. Remiama ir kaimo vietovei svarbių statinių statyba, atnaujinimas ir rekonstrukcija.
„KPP Priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ pagrindinis tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę kaime, atnaujinti infrastruktūrą, atnaujinti kaimo gyventojams svarbius pastatus“, - sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė. Ji pabrėžė, kad pasinaudodamos ES ir valstybės biudžeto parama savivaldybių administracijos savo rajonuose gali kurti patrauklią aplinką dirbti ir gyventi kaime. Atsinaujinantis kaimas padeda išlaikyti senuosius gyventojus ir vis dažniau privilioja naujakurių, norinčių miesto šurmulį iškeisti į ramų ir jaukų gyvenimą gamtos prieglobstyje.
Pasak specialistės, priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ tarp pareiškėjų yra labai populiari. „Jau sulaukta beveik 90 proc. paraiškų. Visam 2007–2013 metų finansiniam laikotarpiui šiai priemonei įgyvendinti planavimo būdu skiriama 138 mln. litų. Pagal šią priemonę kaimo bendruomenės daugiausia rekonstruoja senus pastatus, buvusių kolūkių administracijos pastatus ir juose įrengia daugiafunkcinius centrus, patalpas bibliotekai ar bendruomenių susiėjimui, kitur rekonstruojamos mokyklos ar atnaujinami stadionai. Skatinama, kad įgyvendinant panašius projektus kartu būtų sutvarkoma ir aplinka“, - dėstė N.Padvaiskaitė.
Projektai – ne pelno siekiantys
Kaip paaiškino Žemės ūkio ministerijos specialistė, KPP priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinama dviem būdais: LEADER metodu ir planavimo būdu. LEADER metodu pareiškėjai gali būti kaimo bendruomenės, kiti juridiniai asmenys, taip pat ir religinės bendruomenės. Planavimo būdas įgyvendinamas principu „iš viršaus į apačią“, o pareiškėjai gali būti tik savivaldybių administracijos, siekiančios kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti kaimo vietovėse.
Parama skiriama tik ne pelno projektams. Vykdytojai neturi siekti pelno arba gaunamas pelnas investuojamas į projekto veiklos plėtrą, tęstinumą, o tiesioginiai naudos gavėjai yra kaimo vietovėje veikiantys arba gyvenantys asmenys.
Didžiausia paramos suma vienam projektui – 690,56 tūkst. litų. Paramos lėšomis finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Išimtis taikoma tik privačių pastatų išorės atnaujinimui, kai projekto partneriai yra fiziniai asmenys. Šiuo atveju kompensuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Su vandentvarka susijusius projektus savivaldybės gali įgyvendinti tik tokiose kaimo kaimo vietovėse, kuriose gyvena iki 500 gyventojų. KPP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ planavimo būdu įgyvendinimo taisyklėse nurodoma, kad viena savivaldybė gali teikti tik vieną vandentvarkos projektą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [6]
Nuorodos:
[1] https://kauno.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://kauno.diena.lt/autoriai/kpf-naujiena
[3] javascript://;
[4] https://kauno.diena.lt/print/275275
[5] https://kauno.diena.lt/zymes/kpf-naujienos-2
[6] https://kauno.diena.lt/galerijos
[7] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/eurolyga-kauno-zalgiris-milano-ea7-emporio-armani-1167402
[8] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/nato-oro-policijos-misija-baltijos-salyse-vykdanciu-pajegu-apsikeitimo-ceremonija-1167360
[9] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/zoologijos-sode-pristatyti-zebrai-1167322
[10] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/spaudos-konferencija-del-vilniaus-automobiliu-savartyne-kilusio-gaisro-1167307
[11] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/simbolinio-baltijos-oro-erdves-rakto-perdavimo-ceremonija-1167295
[12] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/auksiniai-svogunai-sugrizo-1167268
[13] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/piketas-pries-karjera-pakarkles-miske-1167254
[14] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/uzgesintas-didelis-gaisras-vilniaus-automobiliu-savartyne-1167226
[15] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/29-ojo-kino-pavasario-apdovanojimu-ceremonija-1167208
[16] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/g-nauseda-darbo-diena-sirvintose-baige-susitikimu-su-sirvintiskiais-1167207