- Diena Media inf. [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Gegužę Dubline 107 valstybės sutarė dėl konvencijos, kuri leistų uždrausti gaminti, kaupti ir naudoti šiuos mirtį sėjančius skeveldrinius šaudmenis. Konvencija bus pateikta pasirašyti gruodžio 3 dieną Osle.
Europos Parlamento (EP) nariai teiravosi ES Tarybos, ką ji nuveikė siekdama įtikinti ES ir kitas valstybes prisijungti prie šios tarptautinės sutarties, pranešama EP internetinėje svetainėje.
Daugiau nei 300 pilietinės visuomenės grupių bei Norvegijos, Austrijos, Meksikos, Naujosios Zelandijos ir Peru remiamas „Oslo procesas“ dėl kasetinių bombų uždraudimo nuosekliai juda į priekį. Konvencija dėl kasetinių bombų draudimo įsigalios prabėgus pusmečiui nuo to, kai ją pasirašys, ratifikuos ir ratifikacinius raštus deponuos bent 30 pasaulio valstybių.
Konvencijai priešinasi didžiosios skeveldrinių bombų gamintojos – JAV, Izraelis, Rusija, Indija, Pakistanas, Brazilija, jai nepritaria ir savo pozicijos neišreiškusi Kinija. Pasiryžimo ratifikuoti sutartį iki šiol nėra išreiškusios net ir ES narės Graikija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Kipras.
Skeveldrinių sprogmenų žudymo anatomija
Kasetinius sprogmenis link taikinio gali nešti bombos ar raketos. Skeveldriniai šaudmenys nėra tikslūs, dažnai naudojami dideliais kiekiais ir sprogdami dideliame plote pažeria šimtus mažesnių skeveldrinių sprogmenų. Po panaudojimo jie gali likti išsklaidyti net dešimtis hektarų siekiančiame plote ir sudaro didelį kiekį po karo likusios nesprogusios ginkluotės.
Užsilikę sprogmenys gali kelti grėsmę ne vienerius metus. „Handicap International“ duomenimis, 98% nuo kasetinių sprogmenų nukentėjusių žmonių yra civiliai, o net 27 proc. iš jų sudaro vaikai. Pasibaigus ginkluotiems konfliktams, kasetinės bombos dar ilgai žudo ir žaloja žmones. Jos palieka gilius randus šalies veide, kenkia ekonominiam vystymuisi ir neleidžia grįžti pabėgėliams.
Kasetiniais sprogmenimis nusėtas Afrikos vidurys, Artimieji Rytai, Vietnamas, Kambodža, jų teberandama buvusios Jugoslavijos teritorijoje. Paskutinįkart jos panaudotos 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karo metu bei 2006 m. Libane, taip pat Afganistano ir Čečėnijos karuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [7]
Nuorodos:
[1] https://kauno.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://kauno.diena.lt/autoriai/diena-media-inf
[3] javascript://;
[4] https://kauno.diena.lt/print/253164
[5] https://kauno.diena.lt/zymes/bombaep
[6] https://kauno.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/ep-ragina-nedelsiant-uzdrausti-kasetines-bombas-253164?komentarai
[7] https://kauno.diena.lt/galerijos
[8] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/lyga-vilniaus-zalgiris-alytaus-dainava-40-1171245
[9] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/atminimo-lenta-h-perelsteinui-1171137
[10] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/vilniuje-g-kirkilo-laidotuves-1171125
[11] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/sestoji-resc-ciklo-su-kandidatais-i-lietuvos-prezidentus-diskusija-1171030
[12] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/vilniuje-atsisveikinama-su-g-kirkilu-1170920
[13] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/lietuvoje-prisnigo-1170905
[14] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/balandzio-menesio-kauno-tarybos-posedis-1170895
[15] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/pirmieji-prezidento-rinkimu-kandidatu-debatai-1170836
[16] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/econovus-teritorijoje-kilo-gaisras-1170704
[17] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/slabdriba-kaune-1170702