- „Mūsų Žemaitija" [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Nemokamas savaitraštis „Mano Žemaitija" išspausdino straipsnį apie žemaičių etnografines žemes. Jame primenami istoriko Alfredo Bumblausko žodžiai apie tai, kad Kaunas buvo žemaičių pilis.
„Žemaičiais tvirtai suvokia esą Skuodo, Plungės, Telšių,Tauragės, Šilalės, Akmenės, Kelmės, Kretingos, Mažeikių rajonų gyventojai. Raseiniškių žemaitiškas identitetas kiek silpnesnis, nors Raseiniai savo laiku buvo Žemaičių seniūnijos teisminis ir administracinis centras. Sunkoka save identifikuoti Šilutės ir Klaipėdos rajonų gyventojams - nei kuršiai, nei vokiečiai, galbūt skalvių likučiai, nors žemaičių tuose kraštuose gyvena irgi nemažai. Istoriškai susiformavo Mažosios Lietuvos terminas, nors lietuviai tame krašte negyveno. Primiršo, kas esą ir Jurbarko, Raudonės, Veliuonos, Raudondvario gyventojai. Sunkokai suvokia savo priklausymą Žemaitijai Šiaulių miestas, nors pačiame jo centre, prie Salduvės piliakalnio, stovi paminklas kritusiems Saulės mūšyje atminti", - rašoma straipsnyje.
Toliau teigiama, kad šiuo metu Žemaitijos kultūriniame judėjime aktyviausiai reiškiasi vakarų žemaičiai, kalbantys labiausiai nuo lietuvių literatūrinės kalbos besiskiriančia „dounininkų" tarme (Plungė, Telšiai, Skuodas).
„Dažnai jie vien tik save telaiko tikraisiais žemaičiais. Bet istoriniu požiūriu yra ne visai teisūs - „dounininkų" tarmė susiformavo žemaičiams besimaišant su nukariautais kuršiais. Tad nors šiame maišymesi dominavo žemaičiai, „dounininkų" gyslomis teka ir dalis kuršių kraujo. Tuo tarpu „dūnininkų" tarme kalbantys žemaičiai gyvena Raseinių, Kelmės, Akmenės, Jurbarko, Šiaulių bei dar keliuose rajonuose", - pastebi straipsnio autorius Antanas Kakanauskas.
Nors dabar Žemaitijos sostine vadinami Telšiai, istorijoje būta pačių įvairiausių vingių.
„Kaip yra sakęs žymus istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas, kauniečiai jau užmiršo, kad Kaunas buvo žemaičių pilis, o telšiškiai, paskelbę savo miestą Žemaitijos sostine, pamiršo, kad istoriniais laikais Telšiai tebuvo nedidelis kuršių kaimelis, žlungant kuršių genčių sąjungai, nukariautas ir prijungtas prie Žemaitijos kunigaikštystės. Pirmieji į Žemaitijos sostinės vardą galėtų pretenduoti Trakai - tai buvo didžiojo Žemaitijos kunigaikščio Kęstučio valda ir jam valdant, Žemaitijos sostinė. Valdant broliams kunigaikščiams Algirdui ir Kęstučiui, riba tarp Žemaitijos ir Lietuvos vingiavo tarp Vilniaus ir Trakų. Į Žemaitijos sostinės vardą galėtų pretenduoti ir Kaunas, kaip didžiausias Žemaitijos kunigaikštystės miestas, taip pat kaip pilis, kurią savo sūnui Vaidotui pastatė Žemaitijos kunigaikštis Kęstutis", - rašoma straipsnyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [6]
Nuorodos:
[1] https://kauno.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://kauno.diena.lt/autoriai/musu-zemaitija
[3] javascript://;
[4] https://kauno.diena.lt/print/218209
[5] https://kauno.diena.lt/naujienos/miesto-pulsas/kaunas-tikroji-zemaitijos-sostine-218209?komentarai
[6] https://kauno.diena.lt/galerijos
[7] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/sestoji-resc-ciklo-su-kandidatais-i-lietuvos-prezidentus-diskusija-1171030
[8] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/vilniuje-atsisveikinama-su-g-kirkilu-1170920
[9] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/lietuvoje-prisnigo-1170905
[10] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/balandzio-menesio-kauno-tarybos-posedis-1170895
[11] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/pirmieji-prezidento-rinkimu-kandidatu-debatai-1170836
[12] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/econovus-teritorijoje-kilo-gaisras-1170704
[13] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/slabdriba-kaune-1170702
[14] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/lygos-rungtynes-vilniaus-zalgiris-telsiu-dziugas-31-1170692
[15] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/saulegrazu-sodinimas-tuskulenu-memoriale-1170675
[16] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/lkl-kauno-zalgiris-jonavos-cbet-1170674