Už liudytojų nužudymo organizavimą nuteistas ekspareigūnas į laisvę neištrūko

Neparankų liudytoją nušauti nurodęs ir šį nusikaltimą organizavęs buvęs Telšių vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkas Algirdas Norkus dar nėra pasirengęs gyventi laisvėje. Taip nutarė Vilniaus apygardos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį.

Ketvirtadienį paskelbta nutartimi nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas nuteistajam A.Norkui taikyti lygtinį paleidimą iš šios įstaigos, skelbia Vilniaus apygardos teismas.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkas 54 metų A.Norkus buvo pripažintas kaltu dėl rengimosi, organizavimo, pasikėsinimo nužudyti asmenį dėl savanaudiškų paskatų, viešosios tvarkos pažeidimo, neteisėto laisvės atėmimo, piktnaudžiavimo tarnyba, poveikio liudytojui, melagingų parodymų davimo bei dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis.

Už šiuos nusikaltimus Šiaulių apygardos teismas 2012 metų lapkričio 8 dienos nuosprendžiu jam skyrė subendrintą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kartu su juo teisti trys asmenys atsipirko švelnesnėmis, su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis.

Į bausmės laiką įskaičius beveik dvejus metus, išbūtus sulaikytam ir suimtam, bausmės pabaiga A.Norkui turėtų baigtis 2017-ųjų gruodį. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija šių metų sausio 27 dienos nutarimu nutarė jam taikyti lygtinį paleidimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas šį komisijos nutarimą patvirtino, nurodydamas, kad A.Norkus atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kt.

Prokurorė su šia nutartimi nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama ją panaikinti.

Vilniaus apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nes Šiaulių apygardos teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, Lietuvos apeliaciniame teisme tebenagrinėjami nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai, o nuteistajam skirta papildoma ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, neįsiteisėjus nuosprendžiui, nėra aiški ir galutinė bausmė, kuri gali būti paskirta nuteistajam“, - rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Galutinėje ir neskundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje teigiama, kad nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistas buvęs policijos pareigūnas, nėra atsitiktiniai, įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis ir kiekis rodo padidintą jo asmenybės pavojingumą.

Bylos duomenimis, 2009-ųjų rugsėjo 6-osios vakarą atostogaujančiam kriminalistui A.Norkui paskambino giminaitis Tomas Lidikauskas ir pranešė neva telšiškis V.P. su draugais prie prekybos centro „Iki“ jį užpuolė ir nori iš jo kreditinės kortelės paimti pinigus.

A.Norkus sėdo į savo automobilį „Audi“ ir atvyko į įvykio vietą. Aplinkinių akivaizdoje sučiuptas V.P. per jėgą buvo įgrūstas į policijos pareigūno mašiną. A.Norkus vyrui parodė savo tarnybinį pažymėjimą, sulaikytajam buvo pasakyta, kad jis bus nuvežtas į policijos komisariatą, tačiau „Audi“ pasuko prie Telšių apylinkėse esančių miškų.

T.Lidikauskas vėliau liudijo, kad jo banko kortelė atsirado, o vežamas V.P. buvo sumuštas. Nukentėjusysis teigė, kad jį mušė ne tik T.Lidikauskas, bet ir A.Norkus, dar vienas vyras, kuris tą vakarą sėdėjo kartu mašinoje.

Sumuštas, sąmonės netekęs ir basas V.P. buvo paliktas gulėti prie miško. Atsitokėjęs nukentėjusysis nusigavo iki pirmos pamatytos sodybos, jis paprašė sodybos savininko paskambinti draugams, papasakojo apie incidentą. Draugai V.P. nuvežė į ligoninę, apie nusikaltimą pranešta policijos pareigūnams. 

Kriminalistas A.Norkus netrukus sužinojo, kad dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnas ėmėsi veiksmų - jis nuvyko pas besigydantį V.P. ir mėgino su juo susitarti. Įkalbėtas nukentėjusysis sutiko pakeisti parodymus, o už tai pareigūnas dosniai atsilygino, V.P. parduotuvėje išsirinko auksinę grandinėlę. A.Norkus ją nupirko ir dar davė kelis tūkstančius litų grynais.

Įkalbėti nukentėjusįjį mėgino ir abu A.Norkaus giminaičiai – T.Lidikauskas ir L.L., taip pat policijos pareigūno draugas, anksčiau policijoje dirbęs A.P.

Tuo metu V.P. už melagingų parodymų davimą iškelta baudžiamoji byla, skirta bauda. Nubaustasis su tokiu įvykių scenarijumi nutarė nesitaikyti ir pareikalavo, kad dabar A.Norkus už jį ne tik sumokėtų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą už melagingų parodymų davimą, bet dar ir daugiau pinigų duotų. A.Norkus nesutiko. Tada V.P. pareiškė, kad grįžta prie pirminių parodymų.

A.Norkui buvo iškelta baudžiamoji byla. Policininkas susitiko su savo draugu D.K. ir šiam papasakojo visą istoriją. Kaip vėliau ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme pasakojo D.K., policininkas jo paprašė, kad šis nušautų V.P. ir davė ne tik šaunamąjį ginklą, bet ir devynis kovinius šovinius. Vykdytojui A.Norkus taip pat perdavė aukos nuotrauką, kuri buvo paimta iš dokumentų policijoje.

Kaip liudijo D.K., policininkas jį buvo nuvežęs parodyti, kur gyvena auka. Už nusikaltimo įvykdymą D.K buvo pažadėti 5,8 tūkst litų, 2 tūkst. litų pareigūnas davė kaip avansą, likusią sumą pažadėjo sumokėti, kai užduotis bus įvykdyta.

Kaip netrukus paaiškėjo, D.K. pareigūną apgavo, jis vieną dieną paskambino A.Norkui ir pasakė, kad V.P. nužudytas. Policininkas nepatikėjo ir nutarė patikrinti. Jis mobiliojo ryšio telefonu paskambino V.P. Supratęs, kad yra apgautas, A.Norkus paskambino D.K. ir pareikalavo, kad būtų gražinti pinigai. D.K. vis dėlto pažadėjo įvykdyti policininko užduotį, bet, kaip vėliau paaiškėjo, persigalvojo ir apie visą istoriją papasakojo pareigūnams.

Tuomet imtasi operatyvinių priemonių, A.Norkus buvo sekamas, o vėliau ir suimtas. Teisme D.K. sakė, jog į policiją nutarė kreiptis dėl to, kad išsigando A.Norkaus, vyras pabūgo, jog jį gali ištikti V.P. likimas.