Teismas ėmėsi pasprukusio verslininko S. Rachinšteino bylos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį kasacine tvarka išnagrinėjo kalėti nuteisto vilniečio verslininko Sergejaus Rachinšteino, jo advokato ir dar septynių nuteistųjų kasacinius skundus dėl nuosprendžio sukčiavimo byloje.

Bylos nagrinėjimas vyko visą dieną - nuo ryto iki pat darbo dienos pabaigos. Teismas savo sprendimą skelbs spalio 22 dieną.

Posėdyje nepasirodė nei teisėsaugos ieškomas S.Rachinšteinas, nei kiti nuteistieji, kuriems paskirtų bausmių vykdymas sustabdytas iki Aukščiausiojo Teismo sprendimo.

Į teismą buvo atvykę šeši advokatai ir prokuroras. Trijų teisėjų kolegija nagrinėjo devynis kasacinius skundus.

„S.Rachinšteinas pagrįstai tikisi, kad teisingumas jo atžvilgiu bus įvykdytas ir tikisi palankaus sprendimo“, - žurnalistams sakė verslininko advokatas Andrius Baranskis. Jis sakė, kad klientas yra užsienyje, serga, todėl negalėjo atvykti, o į Lietuvą sugrįš, „kai pasveiks ir galės“.

Valstybės kaltintojas Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Kukaitis sakė, kad neatskleis Interpolo pareigūnų veiksmų dėl paieškos subtilybių, tačiau jam žinoma, kad S.Rachinšteinas keičia buvimo vietas, valstybes.

„Kaltinimui svarbiausia apginti valstybės interesas - valstybė disponuoja daugiau nei 2 mln. litų (579 tūkst. 240 eurų). Ši pinigų suma yra areštuota. Po šio teismo sprendimo bus išspręstas klausimas, ar ši pingų suma pateks į valstybės biudžetą“, - sakė V.Kukaitis.

Jis prašė atmesti visų nuteistųjų skundus ir palikti apygardos teismo nuosprendį.

„Reta byla, kur tiek esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pasireiškė teismo skubotumas“, - sakė advokatas Raimundas Lideika.

Jis ir kiti gynėjai prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį.

S.Rachinšteino gynėjas A.Baranskis teismui taip pat sakė, kad LAT verdiktas turės įtakos Lietuvoje formuojant teismų praktiką dėl kaltinimo pakeitimo teisme.

„Byloje turime tris kaltinamuosius aktus. Nuo kurių gintis - ar padarius nusikaltimą veiką vienoje grupėje, ar veikiant aštuonių sudėčių skirtingose grupėse", - stebėjosi advokatas. A.Baranskio manymu, LAT turi pasakyti, kiek kartų galima keisti kaltinimą byloje.

Valstybės kaltintojas Vilniaus apylinkės prokuroras V.Kukaitis atmetė visus gynybos priekaištus.

„Turime baudžiamosios teisės vieną įdomiausių bylų žiūrint į faktines bylos aplinkybes. Trunka daugiau negu dešimt metų ir visus dešimt metų retai galima sutikti tokio virtuoziško melo ir manipuliacijų iš nuteistųjų“, - sakė prokuroras. Jis priminė, kad kaltinamuosius Vilniaus apygardos teisme gynė 18 advokatų ir tokia gausybė teisininkų negalėjo leisti padaryti tiek pažeidimų.

Jo aiškinimu, pirmos instancijos teismas, negalėdamas keisti kaltinimo į sunkesnį, priėmė drąsų sprendimą - išteisinti asmenis, nes kaltinimas neaiškus, ydingas, neindividualizuotas ir nesususietas su įrodomąja medžiaga.

Vasario 6 dieną Vilniaus apygardos teismas išdavė Europos arešto orderį iš Lietuvos išvykusiam sukčiavimo byloje nuteistam milijonieriui. Po šio sprendimo S. Rachinšteinas turėtų būti perduotas Lietuvai, jei atvyks į kurią nors kitą Europos Sąjungos valstybę.

Pernai gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teismas S.Rachinšteiną pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir nuteisė kalėti pustrečių metų. Nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo.

Skelbiant nuosprendį pernai gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teisme S.Rachinšteinas nedalyvavo, manoma, kad jau tuo metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos. Jeigu pasitvirtins versija, kad nuteistasis pasislėpė nuo bausmės, pareigūnai nuosprendžiui įvykdyti jo galės ieškoti dar 15 metų - tokią trukmę numato įstatymas.

S.Rachinšteinas taip pat yra įtariamasis kitoje sukčiavimo byloje, joje jis buvo sulaikytas pernai kovo mėnesį, teismas netrukus jį leido suimti. Tačiau suimtojo skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad verslininkas turi būti paleistas nedelsiant, apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo dviem mėnesiams panaikinta.

Lietuvos teisėsauga dėl ieškomo nuteisto verslininko kreipėsi į Tailando, kuriame jis buvo pastebėtas, teisėsaugą.

S.Rachinšteinas teistas už tai, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį galėjo legalizuoti apie 10 mln. litų (2 mln. 896 tūkst. 200 eurų) ir pasisavinti 1,5 mln. litų (434 tūkst. 430 eurų) pridėtinės vertės mokesčio. 2011 metų gruodį apylinkės teismas visus asmenis išteisino, manydamas, kad prokurorai neįrodė, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimus.

Bylą dėl 2000-2004 metais įvykdytų nusikaltimų pagal proceso dalyvių skundus apeliacine tvarka nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas ir paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.

Pasak šio teismo, S.Rachinšteinas ir organizavo, ir vadovavo šioms grupėms bei koordinavo šių grupių narių veiksmus, paskirstė vaidmenis, keitė bendrovių statytinius direktorius ir buhalterius. Be to, organizuotoje grupėje klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Teismas skirdamas bausmes padarė išvadą, kad kaltinamiesiems turi būti skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes nusikalstama veika truko ilgai, buvo suburta itin sudėtingo mechanizmo asmenų grupė. Taip pat valstybei padaryta didelė žala - išvengta PVM turtinės prievolės.