A. Sacharuko byloje – dviejų mėnesių pertrauka

Artėjant nuosprendžiui buvusio Seimo nario Aleksandro Sacharuko baudžiamojoje byloje dėl balsavimo už kitą Seimo narį, teismas netikėtai paskelbė dviejų mėnesių pertrauką.

Ketvirtadienį, išklausęs dviejų kaltinamojo advokatų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismas, Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad iki penktadienio, kada buvo numatytas posėdis, nespės atsakyti į gynėjų prašymą, todėl posėdį nukėlė į gegužės 7 dieną.

„Didelės apimties prašymas“, - sakė teisėjas Artūras Šumskas.

Eksparlamentarą ginantys advokatai Egidijus Losis ir Raimundas Jurka prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl kelių Baudžiamojo kodekso straipsnių.

Advokatai pažymėjo, kad 2010 metais kartą jau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą jo kliento atžvilgiu, tas nutarimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo, tačiau pasibaigus kadencijai, politikas sulaukė įtarimų.

Įtarimai parlamentarui buvo pareikšti 2013 metais, tuo metu nutarimas nepradėti tyrimo buvo priimtas dar 2010 metais.

Advokatai taip pat atkreipė dėmesį, kad Konstituciniame Teisme nei L.Karalius, nei A.Sacharukas nebuvo prisaikdinti, todėl, pasak advokatų, „galėjo kalbėti, ką norėjo“. Dabar baudžiamosios bylos procese jie davė kitus parodymus.

Per apkaltą pašalintas Seimo narys Linas Karalius per apklausą A.Sacharuko byloje yra sakęs, kad skandalo metu melavo, jog prieš išvykdamas į kelionę užsienyje savo Seimo nario pažymėjimą paliko netyčia.

„Kad netyčia - netiesa, palikau sąmoningai. Aš gyniausi nenorėdamas prarasti mandato“, - liudydamas Vilniaus apygardos teismui sakė buvęs parlamentaras L.Karalius.

Advokatas taip pat sakė, kad prokuroro pasisakymai apie neva dėl A.Sacharuko veiksmais padarytą didelę žalą valstybei yra nemotyvuoti, nes nebuvo atlikti jokie tyrimai, kaip nuo to įvykio nukentėjo Seimas.

Tuo metu valstybės kaltintojas prokuroras Vytautas Kukaitis sakė, kad advokatų prašymuose kelti klausimai jau anksčiau buvo išspręsti ir teismai atmetė.

„Tik bylą nagrinėjantis teismas gali pasakyti, ar piktnaudžiavimo tarnyba požymis pasiekė tą lygį. (..) Teismas yra laisvas nagrinėti tokią bylą“, - sakė V.Kukaitis.

Pasak kaltinamojo akto, A. Sacharukas neteisėtai įgijo ir laikė bei 22 kartus panaudojo L.Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, užsiregistravo Seimo narių registracijos protokole, balsavo už įvairų įstatymų projektų pakeitimus L.Karaliaus vardu. L.Karalius tuo metu buvo išvykęs į Aziją.

Už šį nusižengimą A.Sacharukui ir L.Karaliui Seime surengta apkalta. Po balsavimo L.Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A.Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

Buvę parlamentarai aiškino, kad balsuoti Seime už kitą asmenį buvo kasdienybė, taip elgėsi ir Seimo senbuviai.

A.Sacharukui yra pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimo.