Buvusi teisėja lieka pripažinta kalta dėl padėjimo sukčiauti

Kauno apygardos teismo 2016 metų balandžio 4 dienos nuosprendžiu baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimų klastojant dokumentus ir piktnaudžiavimo tarnyba nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, pranešė bylą tyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2011 metų kovo 1 dieną ikiteisminį tyrimą pradėjo Vilniaus apygardos prokuratūra, atsižvelgdama į daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą. Šį tyrimą buvo pavesta atlikti STT Vilniaus valdybai.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad tuometinė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja suklastojo teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip padėdama vienam teisininkui naudojant suklastotą dokumentą apgaule įgyti 1,6 mln. litų (464 tūkst. eurų) vertės žemės sklypą sostinės M. K. Čiurlionio gatvėje.

STT ir bylą kontroliuojantys Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai ikiteisminį tyrimą atliko per 11 mėnesių ir 2012 metų vasario 14 dieną ikiteisminį tyrimą perdavė teismui. Teisminis procesas užtruko pusseptintų metų.

A. Šimaitienė už teisėjo vardo pažeminimą 2011 metais iš pareigų atleista prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu. Prieš tai, 2006-aisiais buvo sustabdyti jos, kaip teisėjos, įgaliojimai.

Teisėjų taryboje buvo pateikta informacija, kad A. Šimaitienė vilkino su skolų išieškojimu susijusias bylas, o su butų privatizavimu lengvatinėmis sąlygomis, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą susijusias bylas nagrinėjo aplaidžiai ir skubotai, vadovavosi neegzistuojančiais dokumentais, melagingais liudytojų parodymais.

2012 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutraukė kitą buvusios Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo teisėjos A. Šimaitienės bylą, suėjus senaties terminui.

16 teisėjų, konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad apeliacinio teismo „nutarties formuluotės, kai A. Šimaitienės veiksmai įvardijami kaip nusikalstami, yra perteklinės ir neesminės sprendžiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo klausimą“, kartu tokių formuluočių turinys nedera su nekaltumo prezumpcijos reikalavimais.

Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visa apimtimi panaikino ne tik pirmosios instancijos teismo nuosprendį, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą.

2011 metų liepos 1 dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėjai A. Šimaitienei ir šio teismo posėdžių sekretorei. Tada teismas nustatė, kad A. Šimaitienė ir sekretorė buvo išteisintos nepagrįstai, kad jos padarė nusikalstamas veikas, kuriomis buvo kaltintos, tačiau byla turi būti nutraukta suėjus senaties terminui.

Kasacinis Teismas savo nutartyje taip pat pabrėžė, kad pagal Baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso normas, bylos nutraukimas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, savaime nereiškia asmens reabilitavimo ir negali būti tapatinama su asmens išteisinimu.

Teisėja ir posėdžių sekretorė į specialiųjų tarnybų akiratį pateko, kai 2002 metais įtartinai greitai buvo išnagrinėta byla dėl buto privatizavimo. Paaiškėjo, kad A. Šimaitienės priimtame sprendime buvo įrašytas teismo posėdyje realiai nedalyvavęs asmuo.