Žydų bendruomenė siekia, kad prie darželio Vilniuje steigimo prisidėtų ir savivaldybė

Už švietimą atsakingas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas siūlymą vertina skeptiškai sakydamas, jog perduoti patalpas prie Šalomo Oleichemo gimnazijos už simbolinį mokestį savivaldybė sutiko būtent su sąlyga, kad jas bendruomenė susitvarkys pati ir tai bus privatus darželis.

Kaip BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, savivaldybės dalyvavimas padėtų gauti didesnę paramą ir užtikrintų „socialinę lygybę“, kai dalį išlaidų padengtų savivaldybė.

„Mes norėtumėme, kad savivaldybė kartu su mumis būtų steigėja. Norėtumėme bendradarbiauti šioje vietoje, dėl to, kad bendruomenės darželis negautų arba labai limituotai gautų valstybės paramą, tuomet didesnė našta tektų bendruomenės nariams, atsirastų iš dalies „socialinė nelygybė“, galbūt ne visi tėvai sugebėtų skirti lėšų. Tikriausiai tas darželis būtų  kur kas geresnis, nei valstybinis, bet vis dėlto norėtumėme patenkinti visų Vilniuje gyvenančių žydų, ar bent dalies, kurie telpa į tą darželį, interesus. Jei kalbėtumėme apie struktūrinius fondus arba paramą iš ministerijos, jei darželis būtų valstybinis, galėtumėme tikėtis didesnės paramos“, - sakė ji.

F.Kukliansky sako, kad valstybinių institucijų dalyvavimas švietime yra „teigiamas svertas“, nes atsiranda platesnės galimybės konsultuotis su savivaldos švietimo specialistais, teisininkais: „Bendruomenė yra bendruomenė, tai nėra įvairių specialistų sambūris“.

Bendruomenė žada ieškoti ir privačių rėmėjų darželio atnaujinimui.

„Bet donorui neužtenka pasakyti, kad mes norime darželio, reikia konkrečiai pasakyti, koks tai bus darželis. Be jokios abejonės, tai bus darželis lietuvių ir hebrajų kalbomis - tokių specialistų mes turime. Be jokios abejonės, bus ir anglų kalba sustiprinta“, - kalbėjo ji.

V.Benkunsko teigimu, Vilniuje veikia vienintelis darželis, kurio steigėjas kartu su privačiais investuotojais  yra savivaldybė - „Mažasis Trinapolis“, savivaldybė jame reguliuoja kainodarą, bet jis „nėra labai pasiteisinęs“, todėl panašios praktikos tęsti neketinama.

„Tai yra privatus darželis, jį operuos tautinė mažuma, tad kaip ir viskas gerai, nes savivaldybė turbūt ten nebūtų dariusi artimiausiu metu darželio“, - sakė jis.

V.Benkunskas pažymėjo, jog prašydami išnuomoti patalpas, bendruomenės atstovai tikino, jog turi investuotojus. Vicemero teigimu, jei bendruomenė patalpų netvarkys bei darželio nekurs, savivaldybė gali svarstyti ir atšaukti susitarimą.

„Tuomet nėra prasmės mums atiduoti patalpų už simbolinį mokestį. Gal mes rastumėme privatininką, kuris savo investicijomis įkurtų darželį, suremontuotų patalpas ir mokėtų didesnę, rinkos ar panašią, o ne simbolinę kainą. Savivaldybė tikrai neturėtų kišti savo pinigų, juolab, kad turime savo įstaigas, kurioms turime didelį poreikį. Jei situacija sukasi tapi ir sako, kad neturi pinigų investuoti, neturi rėmėjų, aišku, kad tos patalpos grįš į savivaldybę ir mes galvosime, ką su jomis daryti“, - sakė jis.

Savivaldybės taryba pernai leido Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijai dešimčiai metų be konkurso pernuomoti savivaldybės patalpas Lietuvos žydų bendruomenei, kad šiose patalpose galėtų būti kuriamas vaikų darželis. Daugiau nei 300 kv. metrų ploto negyvenamasis pastatas - mokomosios dirbtuvės J.L.Kraševskio gatvėje turi būti skiriamos tik ikimokyklinio ugdymo veiklai. Už patalpas bendruomenė per mėnesį turės mokėti apie 95 eurus.

Tuomet planuota, kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, padedama rėmėjų, perplanuos vieno aukšto pastatą įrengiant čia naują žydų darželį, kurį galėtų lankyti tiek žydų, tiek ne žydų tautybės vaikai. Čia naujų vietų atsirastų apie 60-čiai - 80-čiai darželinukų. Tuomet pabrėžta, kad darželio steigėja tapti ketina Vilniaus žydų bendruomenė.

Nuo 1990-ųjų veikianti Šolomo Oleichemo gimnazija šiuo metu mokytis priima tiek žydų, tiek įvairių kitų tautybių, tarp jų ir lietuvių mokinukus. Žydų darželis kartu su gimnazija sudarytų vieningą švietimo ir ugdymo kompleksą.