Sostinėje atidaromas „blockchain“ centras

Šeštadienį Vilniuje atidaromas „blockchain“ centras. Atidarymo renginyje kalbės atstovai iš Europos Komisijos, Europos centrinio banko, Ūkio ministerijos, Lietuvos verslo, viešojo sektoriaus, akademikai bei pasaulyje pripažinti „blockchain“ ekspertai. Į atidarymą atvyks per šimtą svečių iš Australijos, Kinijos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Danijos, Gruzijos, Gibraltaro, Ukrainos bei Izraelio. Specialistai Vilniuje kalbėsis apie „blockchain“ ateitį, pristatys praktinius technologijos „blockchain“ taikymo pavyzdžius.

„Blockchain“ technologija viešojoje erdvėje pavadinama „naujos technologijų eros aušra“, jos sukeltas perversmas lyginamas su interneto atsiradimu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys su tuo sutinka tik iš dalies - jo teigimu, „blockchain“ technologija, žvelgiant iš IT perspektyvos, yra gana paprasta, tačiau ji turėtų sukelti ženklių pokyčių socialinėje srityje.

„Paminėjus autonominį automobilį suprantame, kad tai išties yra nauja technologija. Tačiau kokia „nauja technologija“ savo laiku buvo feisbukas? Kaip ir socialiniai tinklai, „blockchain“ šiuo atveju yra labiau „minkštoji“, socialinė technologija, kuri yra gana paprasta, bet keičia mūsų mąstymą ir priverčia elgtis kitaip. „Blockchain“ leidžia pagalvoti apie visiškai kitokį, necentralizuotą valdymo būdą. Kol kas dar sunku įsivaizduoti, kad teisiniuose sandoriuose gali nelikti notaro, o finansiniuose - banko. Daugelis veiklų su „blockchain“ technologija gali būti organizuojamos kitaip lyginant su dabar vykstančiais procesais“, - atkreipia dėmesį VGTU prorektorius.

Anot A. Čenio, norint perprasti „blockchain“ technologiją pirma reikia suprasti, kaip veikia „maišos funkcija“ (angl. hash function). „Maišos funkcija yra bet kokio elektroninio dokumento „piršto atspaudas“. Toks palyginimas tinka dėl to, kad elektroniniam dokumentui paskaičiavus maišos funkciją ir po to, kai žinoma jos vertė, negalima nieko pakeisti tame dokumente, nes maišos funkcija pasikeis iš esmės. Taip pat negalima rasti kito dokumento, kuris turėtų tokią pačią maišos funkcijos vertę. Tad kaip pirštų antspaudas identifikuoja žmogų, taip maišos funkcija identifikuoja dokumentą“, - aiškina VGTU prorektorius. Pasak jo, tai yra esminis atradimas, kuriuo remiasi visa nauja technologija, t. y. „blockchain“ technologija leidžia padaryti sistemą, kurioje yra daug įrašų, bet jų negalima pakeisti.

Kokią įtaką tai daro mums įprastiems procesams? „Dabar, kai norime išsaugoti visus procesų įrašus, mes einame pas ką nors, kuo pasitikime - į banką, pas notarą ir pan., t. y. renkamės trečiąją šalį. Ji yra atsakinga už informacijos saugojimą, įrašų laikymą. Mes tikime, kad niekas negali pakeisti jų turimų įrašų vien tik todėl, kad mes jais pasitikime“, - sako A. Čenys. Nors, pasak jo, iš tikro galimybė pakeisti įrašus egzistuoja, tačiau veikia tam tikros visuomeninės ir teisinės normos, priemonės, kurios gali užtikrinti, kad notaras, bankas ar kt. elgtųsi sąžiningai.

A. Čenys neabejoja, kad ši nauja technologija atveria neaprėpiamų galimybių, kurių didžiosios dalies dar net nesame sugalvoję. VGTU siekia įtraukti „blockchain“ technologijas į mokymo procesą bei tyrimų lauką, todėl šią savaitę universitetas, kaip ir Finansų ministerija, pasirašė sutartį dėl įsijungimo į „Linux Foundation“ projektą „Hyperledger“, kuriuo siekiama išvystyti sprendimus, pagrįstus „blockchain“ technologija. „Hyperledger“ priklauso beveik 200 organizacijų iš viso pasaulio - finansų, bankininkystės, daiktų interneto, gamybos bei technologijų sričių lyderiai.

Sutartyje su „Hyperledger“ numatyta įtraukti blockchain technologijas į VGTU mokymosi procesą bei pažvelgti į šią sritį kaip potencialų mokslinių tyrimų lauką. VGTU prorektoriaus nuomone, „blockchain“ technologijos turėtų būti įdomios ne tik IT krypčių tyrėjams.

„Labai įdomus tyrimų laukas atsiveria socialiniams mokslams, nes tam tikra prasme „blockchain“ technologija yra socialinė technologija, kuri labai stipriai pakeis mūsų visų elgesį. Todėl tyrimai ką, kaip galima su jomis padaryti ir kur tai mus nuves yra labai perspektyvūs ir įdomūs. „Blockchain“ technologijos veikimas iš esmės yra tarpdalykinis, pavyzdžiui, šias technologijas taikant finansų srityje (Fintech) kartu dirba finansininkai ir IT, teisės srityje (Legaltech) - teisininkai ir IT bei t. t. Techniniu požiūriu, IT dalis yra didesnė, bet socialinis, kūrybiškumo, naujumo aspektas, kuris yra mokslinių tyrimų pagrindas, yra daugiau socialinių mokslų pusėje nei IT“, - sako VGTU prorektorius A. Čenys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to ble...

to ble... portretas
Kai musu kalbininkai supras kas tai per daiktas, tada ir duos pavadinima. O kadangi tai bus negreit, kazkaip si reiskini gi reikia vadint..

ble...

ble... portretas
kas per pavadinimai atidaromi?!? jankiski su.d.a.i! Kodel ne LIETUVISKAI pavadinimas!!?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių