Vilniui tvarkyti skiriami milijonai naudojami pseudoremontams?

Neatlaikė vandens

Šiemet sostinės savivaldybė skyrė rekordinius 27 mln. eurų (4 mln. daugiau nei pernai) gatvių ir kiemų remontams, žvyrkelių asfaltavimui, mero Remigijaus Šimašiaus išliaupsintiems dviračių takams ir t. t. Vasaros pradžioje meras jau turėjo kuo pasigirti: Pilaitės gyventojus sveikino sulaukus Taurupės gatvėje tviskančios asfalto dangos, negalėjo atsigėrėti 1,5 km ilgio nauju dviračių ir pėsčiųjų taku prie Neries P.Vileišio gatvėje Antakalnyje, iškilmingai buvo įjungtas garsusis verslininkų dovanotas fontanas Lukiškių aikštėje. Negana to, R.Šimašius nuolat akcentavo, kad geri darbai nuveikti nelengvai, jaučiant nuolatinį politinių priešininkų trukdymą.

Tačiau, regis, Vilniaus valdantiesiems pagalius į ratus kaišioja ne tik opozicija, bet ir pati gamta, lyg tyčia niokojanti pagyrų objektus. Liepos 13-ąją išaušo juodasis penktadienis – smarki liūtis nušlavė Taurupės gatvės kelkraščius, naujasis asfaltas pakibo ore.

Nepagailėjo lietus ir naujojo dviračių tako Antakalnyje, bene pirmojo šalyje, nutiesto pagal olandišką technologiją. Beje, čia naudoto raudonos spalvos asfalto kvadratinis metras kainuoja dvigubai daugiau nei paprasto. Nepaisant to, po liūties 5 vietose atsirado nuošliaužos, susiformavo įdubos, o ties P.Vileišio g. 31-uoju namu dalis raudonojo asfalto kartu su kelkraščiu ir pėsčiųjų taku nugarmėjo į Nerį – prasmego apie 400 kub. m grunto, nutraukti elektros kabeliai.

Kas atlygins žalą?

Avarinę situaciją likvidavo savivaldybės kontroliuojama UAB "Grinda", plušo ir "Vilniaus vandenų" , "Vilniaus gatvių apšvietimo tinklų", ir net valstybės įmonės ESO specialistai. Nors pėsčiųjų ir dviračių takas su visa inžinerine struktūra, lietaus nuotekų surinkimo ir šalinimo tinklais ką tik įrengtas, nuspręsta, kad reikalingas papildomas nuotekų surinkimo gaudytuvas ir išleistuvas, o ties P.Vileišio g. 31-uoju namu teks įrengti 2 papildomus lietaus latakus, kurie "sugaudytų" į pakalnę nuo Antakalnio ir P.Širvio gatvių atitekantį vandens srautą.

Akivaizdu, kad pirmoji liūtis atskleidė broką: buvo netinkamai parengtas projektas arba nekokybiškai atlikti darbai. Vadinasi, brokdarys ir turėtų mokėti už papildomus darbus, atlyginti žalą. Informacijos apie skelbiamą dviračių tako įrengimo viešąjį konkursą ir jo laimėtoją rasti nepavyko. Pasirodo, darbai buvo atliekami ne konkurso būdu, o pagal savivaldybės pavedimą. Juos atliko UAB "Lemminkainen Lietuva", kuri pernai pavasarį laimėjo savivaldybės skelbtą konkursą gatvių ir kiemų remonto bei eksploatavimo darbams šiaurinėje miesto dalyje (Antakalnio, Žirmūnų, Verkių seniūnijose) ir pasirašė sutartį 36 mėn. terminui. Tačiau nauji darbai į minėtą sutartį neįtraukti, o dviračių takas kaip tik ir yra nauja statyba, jam dar 2013 m. buvo išduotas statybos leidimas.

Pažeidimai – ne žaidimai

Kokius žaidimus bando žaisti Vilniaus savivaldybė, naują statybą pridengdama remonto sąvoka, "Vilniaus diena" teiravosi miesto tarybos Kontrolės komiteto pirmininko Vido Urbonavičiaus.

Čia ne žaidimai, o, sakyčiau, kriminalas, kadangi miesto pinigai naudojami pseudoremontams.

"Čia ne žaidimai, o, sakyčiau, kriminalas, kadangi miesto pinigai naudojami pseudoremontams, – įsitikinęs V.Urbonavičius. – Sakykim, kažkoks dviračių takas buvo. Brėžiniuose. Bet visi, kas ten vaikščiojo ir važinėjo, žino, kad buvo tik išmindytas gruntas, be jokio pagrindo, jokių bortelių. Tako tiesimas buvo įvardytas kaip remonto darbai, nes naujiems darbams reikėjo skelbti naują rangos konkursą, ir vargu ar takas būtų atsiradęs iki būsimų rinkimų. Tai mums neoficialiai patvirtino ir administracija, tik raštu jokio atsakymo nesame gavę."

Anot pašnekovo, visi supranta, kad suremontuoti gatvę ir nutiesti naują kainuoja skirtingai: "Kiek kartų skiriasi, galėjo atsakyti tik viešas konkursas, kurio nebuvo. Dabar klausimą, kokia tiksliai suma buvo pagrobta iš vilniečių, turėtų aiškintis kompetentingos institucijos."

V.Urbonavičiaus manymu, ta pati istorija kartojasi ir Totorių gatvėje – deklaruotas remontas, o realiai atliekamas naujas gatvės perklojimas. Tai senamiesčio teritorija, todėl Kultūros vertybių apsaugos departamentas nurodė stabdyti darbus, kurie nebuvo suderinti su paveldosaugininkais, negautos sąlygos projektavimui, neatlikti privalomi tyrimai.

Pradėję aiškintis situaciją Totorių gatvėje, Kultūros vertybių apsaugos departamento specialistai pasigedo statybos leidimo, todėl kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Bet praėjusią savaitę Totorių g. buvo pilna UAB "Grinda" darbininkų ir technikos.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

Kai nemokšos valdo

"Visa tai vyksta, nes dabartinei miesto valdžiai akvaizdžiai trūksta kompetencijos. Ir jos tikrai nepadaugėja su kiekvienu politiniu paskyrimu į pareigas. Ateina žmonės be patirties, jie čia, matyt, mokosi, o dirba mero rinkimų kampanijoje. R.Šimašiui svarbu pasirodyti, kad kažkokie darbai buvo padaryti iki rinkimų, todėl teisės aktai tiesiog apeinami", – teigė V.Urbonavičius ir pateikė Pilaitės pavyzdį, kur prisidengiant dulkėtumo mažinimu, Taurupės gatvėje asfaltas buvo užlietas be jokių pagrindų, tiesiog ant smėlio.

"Ir ne statybininkai čia kalti – sakyčiau, koks buvo užsakymas, tokį darbą ir padarė. Jei lieps, gal kitąsyk ir ant vandens asfaltą gali užlieti, – ironizavo politikas. – Bet paskui visi nepatenkinti, net ir tie, kurie gavo pinigus už tokius darbus. Manau, kad ir meras nėra patenkintas, kai visi bado pirštais į trūkumus."

Su pavydo gaidele V.Urbonavičius kalbėjo apie Kauno miesto savivaldybę, kuri visiems rodo pavyzdį, kaip galima greitai tvarkytis, jeigu labai nori.

"Kauniečiai įrodė, kad ir Viešųjų pirkimų įstatymas nėra jau toks baisus monolitas, – akcentavo politikas. – Nebūtina iš karto pirkti konkrečios gatvės projektavimo, asfaltavimo, o skelbti konkursą apskritai projektavimo darbams ar asfaltavimui pagal tam tikrą kvadratūrą, ir paskui pritaikyti konkrečioje vietoje. Ir įstatymas nepažeistas, ir turi geriausią kainą. Bet čia svarbiausia – kompetencija. Jeigu administracija neturi kompetencijos ar noro, o vadovas nepriverčia dirbti, rezultatai tokie, kokius matome sostinėje. Manau, dar ne kartą pokštelės kokia nuošliauža, įgriuva ar statybos brokas."

"Geri" darbai vilniečiams

Vajus prasidėjo nuo Lukiškių aikštės. Apie 3,7 mln. eurų kainavusi rekonstrukcija vyko pažeidžiant Viešųjų pirkimų ir kitus įstatymus, mat savivaldybė iš to paties rangovo papildomai pirko sutartyje nenumatytų darbų už daugiau kaip 0,5 mln. eurų. Nors administracija aršiai gynėsi, Viešųjų pirkimų tarnyba teisme įrodė, jog savivaldybei priklausanti "Vilniaus vystymo kompanija" pati užprogramavo situaciją, kad reikėtų pirkti papildomus darbus iš rangovo. Už tai miestui skirta 5 tūkst. eurų bauda. Beje, jeigu Lukiškių aikštė būtų rekonstruota už europinius pinigus, būtų tekę grąžinti netinkamai panaudotus daugiau kaip 600 tūkst. eurų.

Darbų beveik už milijoną eurų Lukiškių aikštės prieigose atlikta be jokių viešųjų konkursų. Jie pirkti iš savivaldybės įmonių, taikant vidinius sandorius. Kadangi Seimui neužteko drąsos uždrausti tokių sandorių savivaldybėse, sostinės valdžia drąsiai teikė padėkas ir premijas "Vilniaus vandenų", "Grindos", ir kitų savo įmonių darbuotojams, pasiaukojamu darbu užtikrinusiems, kad Lukiškių aikštė būtų užbaigta iki valstybės šimtmečio minėjimo.

Be jokių viešų konkursų, projektų ir statybos leidimų buvo pradėtas ir vienas svarbiausių šios kadencijos Vilniaus politikų darbų – Neries krantinės rekonstrukcija. Pirmieji 500 m dešiniajame krante buvo tvarkomi, įvardijus avariniais darbais. Gardus kąsnelis atiteko tokius darbus vykdančiai UAB "Grinda", o projektinę dokumentaciją Statybos inspekcijai pavyko išsireikalauti tik tada, kai darbai jau senokai buvo užbaigti.

Neries krantinėje dar pernai po pavasario polaidžio vietomis trupėjo betonas, ties tiltu prie Edukologijos universiteto ir dar keliose vietose telkšojo balos, vešėjo dumbliai. Padaryta išvada, kad buvo netinkamai pasirinktas betonas, ir UAB "Grinda" privalėjo pakeisti ištrupėjusias trinkeles.