Vilniečiai nori taupyti: bandys 27 kartais sumažinti sąskaitas už šildymą

  • Teksto dydis:

Aukštą energinio naudingumo klasę galima pasiekti ir renovuojant daugiabučius.

Pakelti kartelę iki A+ energinio naudingumo klasės pasiryžo sostinės Latvių g. 54 namo gyventojai. Jau netrukus prasidės šio namo modernizavimo darbai. Juos užbaigus planuojama projektą teikti sertifikuoti Vokietijoje veikiančiam „Passivhaus“ institutui. Sėkmės atveju, tai būtų pirmasis renovuotas daugiabutis Rytų Europoje, gavęs patvirtinimą, jog atitinka pasyviojo namo standartus.

Planuojama, kad po renovacijos šildymo sąnaudos sieks vos 8 kWh kvadratiniam metrui per metus. Tai reiškia, kad šildymo išlaidos sumažės net 27 kartus!

Sostinės Latvių g. 54 namo modernizavimo projektą iniciavo Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė, Aplinkos bei Energetikos ministerijos. Projekto iniciatorių tikslas – parodyti, kad dirbant atsakingai ir sistemingai, galima pasiekti labai aukštų rodiklių ir ženkliai pagerinti daugiabučio gyventojų gyvenimo sąlygas.

Nusprendę modernizuoti namą, gyventojai buvo priėmę sprendimą pasiekti C energinio naudingumo klasės rodiklius. Tačiau žiniasklaidoje perskaitę keletą straipnsių apie tai, kad galima daryti geriau, kreipėsi į Nacionalinę pasyvaus namo asociaciją. Pasikonsultavę ir gavę reikiamus atsakymus daugiabučio gyvetojai pakeitė priimtą sprendimą.

Namo gyventojus itin motyvavo sąnaudų sumažėjimas bei akivaizdžiai pagerėsiančios gyvenimo sąlygas, šviežio oro gausa, sumažėjusios sąskaitos už šildymą bei galimybė panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Ant pastato stogo bus įrengta saulės jėgainė, generuosianti elektros energiją bendriems namo poreikiams tenkinti.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis teigė, kad pristatant šį projektą norima informuoti visuomenę apie teisingą renovaciją ir jos procesus. Nors renovacija Lietuvoje jau tikrai nėra naujiena, didžioji dauguma daugiabučių gyventojų sunkiai priima sprendimą renovuotis, o jį priėmę deja, bet nesiekia maksimumo. To priežastis -  daugiabučių gyventojai neįvardina ir netraktuoja savęs kaip užsakovų, todėl jiems priimtina ir valstybės nustatyta minimali C energinio naudingumo klasės riba.

„Tokie projektai naudingi ne tik Vilniaus miestui, bet ir valstybei. Vilniaus tikslas yra tapti inovatyvios renovacijos centru. Todėl būtina imtis kuo daugiau tokių projektų bei viešinti ne tik kokybiškos renovacijos eigą, inovatyvių sprendimų panaudojimą, bet ir tokios renovacijos naudą ir prasmę“, - sakė A. Vaičiulis.

Tai jau nebe pirmas kartas Lietuvoje, kuomet daugiabutis gyvenamasis namas renovuojamas į aukštesnę energinio naudingumo klasę nei reglamentuoja Lietuvos valstybė. Pirmasis tokio pobūdžio projektas nuskambėjo 2016 metais, A. Mickevičiaus 9 numeriu pažymėtas daugiabutis, atlikus pastato modernizavimą, pasiekė A energinio naudingumo klasę.


Šiame straipsnyje: daugiabučiairenovacija

NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Misija NEĮMANOMA neatsijungus nuo Centralizuotų šildymo tinklų!!! (nes NET JEI 27 kartus sumažinsit šilumos poreikius, tie šilumininkai 37 kartus pakels šildymo įkainius!)

to matyt tam...

to matyt tam... portretas
nu ir ka tas tavo namas,vargas ir tiek...o butas,gryzai po darbo op ant fotelio ir gerai,o namas...su grebliais,kauptukais,sluotom tik ir varineji...pazystami namus turi...tai varo ir varo po kiemus su grebliais...

rrs

rrs portretas
ugu sutaupysit...uz namo naujinima siltinima nuo buto nulups po dvidesimt ar daugiau stuku eur... menesin siuo metu mokat apie simta eur uz sildyma, per metus sesi simtai... apie kokius taupymus cia rasot?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių