Vilniaus vaikų darželyje nustatyta meningokokinė infekcija

Tai BNS patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

„Taip, atvejis rugpjūčio 30 dieną patvirtintas. Visi sąlytį turėję asmenys įspėti – visa darželio grupė, kiek žinau, visi darbuotojai, kurie turėjo sąlytį su juo, išsiųsti pas šeimos gydytoją imunoprofilaitkai. Atlikti visi veiksmai, kurie privalomi tokiais atvejais, dezinfekuotos patalpos“, – teigė R. Lingienė.

Apie darbuotojo būklę NVSC duomenų neturi.

Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

Kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai, infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).

Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.

Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja –  išryškėja odos bėrimas.

Skiriamos šios  klinikinės formos: lokalizuotos – lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas); generalizuotos – sunkios (meningokokcemija, meningitas, meningoencefalitas); retos formos (perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).

Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:

reguliariai plauti rankas;

laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);

reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;

svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.