Vilniaus universiteto laboratorijose lankėsi NATO inžinieriai

Lietuvoje visą savaitę vyksta NATO STO Taikomųjų transporto technologijų padalinio konferencija, kurioje dalyvauja 450 mokslininkų ir tyrėjų iš viso pasaulio – JAV, Kanados, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Pietų Korėjos. Apie 50 jų panoro susipažinti su VU mokslininkų atliekamais tyrimais. Minėtam padaliniui organizacijoje priklauso daugiau nei 1000 mokslininkų, jie dirba tobulindami karinių transporto priemonių saugumą, stabilumą, patikimumą. Šis padalinys tiria visų tipų – oro, vandens ir žemės – transporto priemones.

Daugiausia susidomėjusių – Lazerinių tyrimų centru

Vizitą organizavęs Vilniaus slėnių asociacijos direktorius dr. Tomas Žalandauskas teigė, jog plėtojant Saulėtekio slėnį labai svarbu, kad čia vykdomų mokslinių tyrimų rezultatai rastų sau pritaikymą.

„Bendradarbiavimas su gynybos srityje dirbančiais tyrimų centrais ir įmonėmis galėtų padėti rasti tą pritaikymą, taip pat užimti adekvačias pozicijas aukštų technologijų kūrimo vertės grandinėse“, – sakė T. Žalandauskas.

Vizito metu mokslininkai pasiskirstė į 4 grupes. Daugiausia susidomėjusiųjų sulaukė Lazerinių tyrimų centras.

NATO konferenciją koordinavusios Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento Mokslo ir technologijų skyriaus vedėjas Laurynas Mockaitis sakė, kad konferencijoje daugiausia dalyvauja su inžinerija, mechanika susiję mokslininkai.

„Jie rinkosi laboratorijas pagal savo darbo sritis, pagal tai, kas gali būti pritaikoma jų darbe. Atstovai nori susipažinti, užmegzti santykius su VU mokslininkais, geriausiu atveju ateityje tai gali virsti bendru projektu“, – sakė L. Mockaitis.

Pašnekovas pridūrė, jog NATO STO veikia kaip platforma: bendram darbui sujungia mokslininkus iš įvairių NATO priklausančių šalių ir sprendžia įvairius tuo metu aktualius klausimus. Taikomųjų transporto technologijų padalinys yra vienas iš 6 NATO STO teminių padalinių.

Lietuvoje įvykusioje konferencijoje nagrinėta apie 20 temų, pagrindinės iš jų – virtualių transporto priemonių kūrimas ir tobulinimas; neigiamas vulkaninių pelenų poveikis NATO transporto priemonių operacijoms; rizikos valdymo metodai, veiklos apribojimai.

Dairėsi unikalių tyrimų

Konferencijos dalyviai aplankė optometrijos, šviesos tyrimų, spektroskopijos laboratorijas, elektros laukus, mikrobangas, jonų ir nanojonų sąveikas tiriančias mokslininkų darbo grupes, biochemijos, cheminių technologijų, fotofizikinių vyksmų laboratorijas, rūsyje įsikūrusias branduolinio magnetinio lauko ir skenuojančios elektronų mikroskopijos laboratorijas. Jose VU mokslininkų daugiausia klausinėta apie tai, kaip galima jų tyrimus pritaikyti praktikoje.

NATO STO mokslininkams buvo pademonstruota didžioji dalis Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre esančios naujausios technikos, tyrimams skirtų įrenginių, paruoštų preparatų. Svečiai tarpusavyje dalijosi mintimis, jog centras apsirūpinęs įspūdinga tyrimų technika, tačiau jos potencialas dar neišnaudotas.

Po apsilankymo JAV kariuomenės aviacijos inžinierius Johnas R. Prestonas teigė, kad VU mokslininkai išties stengiasi įsigyti naujausią techniką ir imtis sudėtingų tyrimų.

„Mano tikslas buvo išsiaiškinti, ar čia atliekami kokie nors unikalūs tyrimai, kitokie nei kituose pasaulio universitetuose. Dėmesį patraukė medžiagų charakterizavimo plačiame elektromagnetines spinduliuotės diapazone galimybės, kurias pristatė VU Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros vadovas prof. Juras Banys“, – sakė JAV kariuomenės atstovas.

VU Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras jau bendradarbiauja su įvairių šalių mokslininkais ir universitetais. Tikimasi, kad po šio NATO atstovų vizito bus rasta sričių, kuriose VU mokslininkai galėtų padėti NATO vykdomiems tyrimams.

Apie Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą

Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai atlieka trečdalį visų mokslinių tyrimų Lietuvoje. Tyrimai plėtojami lazerių ir šviesos technologijų, medžiagų ir nanotechnologijų srityse.

Šiame centre dirba apie 80 mokslininkų darbo grupių ir daugiau nei 700 įvairių sričių tyrėjų. Įrengta apie 7000 kv. metrų laboratorijų, yra per 100 įvairių mokslinių įrenginių.

VU darbuotojai turi galimybę eksperimentuoti su organinės bei neorganinės kilmės medžiagomis ir pritaikyti jas verslui, pramonei. Jie dirba su šviesos technologijomis ir prietaisais, taip pat optoelektronika ir mikrobangų elektronika, nanostruktūromis, jų optinėmis ir elektroninėmis savybėmis.

Centre taikomi unikalūs plataus spektro elektromagnetinės radiacijos metodai, kuriami plonasluoksnių puslaidininkių jutikliai, davikliai ir fotovoltiniai elementai.