Vilniaus senjorų lūpose – anglų kalba

Meilės trikampio pagimdyta aistra ir neapykanta šiandien 17 val. liesis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos salėje. Vienos dalies Giovanni Vergos spektaklio "Kaimo garbė" aktoriais taps garbaus amžiaus senjorai, į publiką prabilsiantys... angliškai. Spektaklis – nemokamas.

Generalinė repeticija spektaklio premjeros išvakarėse nervinga. Ne viskas sklandu. Ir tie angliški žodžiai pina liežuvį. Būna, reikia berti frazes, vaidinimas juk turi tęstis, o tekstas – išgaruoja. Trauks jį velniai, pagalvoja Algirdas Sagatas ir dirsteli į rankoje slepiamą mažą ruošinuką.

"Nemoku angliškai, tik savo partiją iškaldavau. Bet jaudulys daro savo, užkrinta", – pasiteisino.

"Man labiau pasisekė – vaidinu "bufetavą". Žvelgiu į meniu lyg norėdama užeigos svečiui vyno pasiūlyti, o iš tikrųjų ten visas mano tekstas surašytas – tereikia perskaityti", – mirktelėjusi gudrybę atskleidė Donos Nunzios vaidmenį spektaklyje atliekanti 76 metų Aleksandra Marcinkevičiūtė.

"O man nėra labai sunku, anglų kalbos mokiausi ir mokykloje, ir institute. Be to, šios pjesės žodžiai lengvi. Nepalyginsi su "Eglės žalčių karalienės", kurią pastatėme pernai", – pasidžiaugė 71 metų Vida Marija Durasevičienė.

Visi aktoriai laimingi, iš vienas kito klaidų pro ūsą pasijuokia, bet piktai nepašiepia, priešingai, drąsina – dar yra viena naktis žodžiams pasimokyti. "Per visą pažinties laiką susigiedojome", – sakė A.Marcinkevičiūtė.

Į teatro trupę senjorus subūrė kalbų mokyklą "Jolingva" turinti Jonė Čėsnaitė. Kasdienybę praskaidrinti sumaniusi moteris parašė projektą pagal ES Grundtvigo programą, skirtą suaugusiųjų švietimui ir tęstiniam mokymuisi. Gavusi 15 tūkst. eurų (52 tūkst. litų) per teatrą ir muziką ji pensinio amžiaus vilniečius ėmėsi mokyti anglų kalbos.

2007 m. liepą prasidėjęs projektas šiemet jau baigiasi. Per tą laiką pastatyti du spektakliai. Šiandien senjorai į sceną kops paskutinį kartą: suvaidinę "Kaimo garbėje", jie vėl išsiskirstys kas sau.

"Labai gaila, pripratau prie kas savaitę vykstančių repeticijų, trūks jų. Be to, norėtųsi semtis kalbos žinių. Prekiauju gatvėje, tai užsieniečius pakalbinu: "Hello, how are you? ("Sveiki, kaip sekasi?" – red. past.)", – ką išmokusi pademonstravo Astra Betuža ir išskubėjo į Pilies gatvę, kur pardavinėja meno dirbinius.

"O aš projekte dalyvauju dėl bendravimo. Be to, senatvėje reikia lavinti atmintį", – priminė Donos Lolos vaidmenį atliekanti Danutė Janonienė. Jos galvą puošia skrybėlaitė, skruostai parausvinti, kaklas svyra nuo perlų. Lola – pjesėje tarp sužadėtinių kylančio barnio kaltininkė, viliokė, todėl turi tviskėti prabanga ir prašmatnumu. "Mes kuklesnės, ne tokios "spitrios", todėl dabinamės kukliau – šaliais", – paaiškino V.M.Durasevičienė.

Iš viso projekte dalyvavo 25 senjorai. Vieniems laikui bėgant anglų kalba įsipykdavo, todėl juos keitė kiti. Tačiau išliko visą projektą ištvėrusių vienuolikos senjorų branduolys. Vyriausiajam – 82-eji.