Vilniaus planetariume – lyg akmens amžiuje: pastatą išgelbės mokslo centras

Pažinti žvaigždynus panorę vilniečiai ir miesto svečiai žino, kad reikia eiti į Vilniaus universiteto planetariumą. Tik apsilankius nepanašu, kad čia gali priartėti prie kosmoso. Greičiau pasijunti akmens amžiuje, mat patalpos ir įranga remonto nematę nuo įsikūrimo.

Girtis nebėra kuo

VU planetariumas sostinėje įsteigtas 1962 m. Dabartinis jo pastatas pačiame miesto centre pastatytas 1989 m. pagal architekto Roberto Stasėno projektą. Pagrindinis statinio akcentas – apvalus, kažkada žvilgėjęs 12,5 metro skersmens kupolas su 160 vietų Žvaigždžių sale.

Šis planetariumas – vienintelis Lietuvoje specializuotas astronomijos ir gamtos mokslų informacijos centras, kurio kupolo formos Žvaigždžių salėje projekcine aparatūra rodomas įvairiose Žemės vietose stebimas žvaigždėtas dangus ir jame vykstantys reiškiniai.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė planetariumo direktorė Danutė Sperauskienė, pagrindinis šio centro tikslas – neformalusis švietimas, mokslo populiarinimas. Čia apsilankančių žmonių kontingentas labai įvairus – nuo mažiausiųjų iki vyriausiųjų. Darželinukai, moksleiviai, studentai – per metus jiems surengiama per 200 paskaitų. Dar tiek pat surengiama užsakomųjų renginių plačiajai visuomenei įvairiomis su kosmosu ir dangaus kūnais susijusiomis temomis.

Ant planetariumo stogo pagal projektą turėjo būti dangaus stebėjimo aikštelė, bet, pritrūkus lėšų, ji nebuvo įrengta. Vis dėlto kai danguje vyksta kokie nors įdomūs reiškiniai, pavyzdžiui, Mėnulio užtemimas, ir žinoma, kad jis gali būti matomas pas mus, čia organizuojamas dangaus stebėjimas pro teleskopus. Tik pastaruosius tenka nuomotis, nes pati įstaiga jų neturi.

Mes išskirtiniai tuo, kad gyvai kalbame, gyvai rodome, ir didžioji dalis mūsų renginių yra edukaciniai.

Kadaise planetariumas didžiavosi Žvaigždžių salėje turimu vokišku projektoriumi PRF – 2 ZEISS, kuris rodo 6 000 žvaigždžių, Saulę, Mėnulį, planetas, Paukščių Taką, meteorus, kometą, Zodiako ir kitus žvaigždynus, dangaus vaizdą iš įvairių Žemės vietų ir kt.

"Deja, dabar jau neturime kuo didžiuotis, mūsų įranga yra labai sena. Jeigu projektorius sugenda, toli gražu ne kiekvienas inžinierius supranta, kaip jį pataisyti, mat gamintas jis maždaug 1965 m., tokių jau niekas nebegamina, detalių nėra, tad reikia pačiam sugalvoti, kaip išspręsti problemą, jei kas perdegė ar nustojo veikti. Tik mūsų dėka, iki šiol čia likusių, fanatizmo planetariumas dar dirba", – guodėsi planetariumo vadovė.

Anot jos, visame pasaulyje, kaimyninėse šalyse planetariumai turi galingą šiuolaikinę aparatūrą, kuri nuo mūsiškio aparato skiriasi iš esmės. Ten rodomi erdviniai, panoraminiai vaizdai, tad jautiesi taip, tarsi pats būtum kosmose. Vilniaus planetariume vaizdas – plokštuminis.

Tiesa, dauguma planetariumų, kurie turi tokią šiuolaikinę aparatūrą, yra pramoginio tipo. Paruošiamos kelios programos su aktorių įskaitytais tekstais, muzikiniu apiforminimu, ir seansas keičia seansą. Šviečiamosios veiklos tie planetariumai nevykdo.

"Mes išskirtiniai tuo, kad gyvai kalbame, gyvai rodome, ir didžioji dalis mūsų renginių yra edukaciniai. Pramoginių seansų mes neturime, nebent sukuriame pagal individualų užsakymą", – sakė D.Sperauskienė, čia dirbanti jau per 40 metų.

Danutė Sperauskienė

Darbas po žvaigždėmis

Pati D.Sperauskienė – fizikė, astronomijos specialistė.

"Kosmosas, žvaigždynai, dangaus kūnai man labai artimas pasaulis, nes aš čia jau labai seniai dirbu – nuo 1977 m. Ateina tėveliai ir sako – kažkada mes klausėme jūsų paskaitų, dabar savo vaikus vedame jūsų klausytis", – sakė direktorė.

Anot jos, net ir po tiek metų kaskart skaitant paskaitą nerimauji – ypač pastaruoju metu, kai aparatūra bet kada gali sugesti ar kas nors neįsijungti. Tada tenka kažkaip suktis iš situacijos.

Labiausiai planetariumui reikia šiuolaikinės įrangos ir remonto.

Negana to, lektoriui tenka tuo pačiu metu ir kalbėti, ir rodyti, ir "mygtukus spaudyti", ir muziką valdyti, ir į auditoriją reaguoti – ir paklausti, ir atsakyti. Ne visiems, bandžiusiems planetariume lektoriais dirbti, tai pavykdavo.

"Šiaip, kai žvaigždės "įsijungia", ir jeigu viskas gerai einasi, auditorija tavęs klauso, domisi – malonu. Nors visokių situacijų pasitaiko. Būna, kalbi, pasakoji, aiškini, o salėje – absoliuti tyla. Tada galvoji: ar čia jiems taip įdomu, ar jie miega?" – pasakoja planetariumo vadovė.

Anot jos, labiausiai planetariumui reikia šiuolaikinės įrangos ir remonto. Tad neseniai ją pasiekusios žinios, kad pagaliau jis sulauks renovacijos, ir nudžiugino, ir įnešė nerimo, mat nežinia, kas čia bus po renovacijos, ar pakaks numatytų lėšų naujai įrangai įsigyti, ar tik pastatui suremontuoti.

Kurs mokslo centrą

Sostinės savivaldybė vasario pabaigoje pranešė, kad miesto taryba pritarė jungtinės veiklos su VU partnerystės sutarčiai. Pačiame Vilniaus centre – ten, kur dabar įsikūręs planetariumas – bus kuriamas STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) centras, kuris populiarins mokslą, ugdys jaunuosius tyrėjus ir skatins inovacijas.

Bendra projekto vertė – 3,9 mln. eurų: po 300 tūkst. eurų finansuotų universitetas ir savivaldybė, likusi dalis lėšų – iš ES fondų. Rekonstruotose VU planetariumo patalpose esą jau 2021 m. veiks 8 laboratorijos, kuriose moksleivių lauks eksperimentai, tyrimai, inovacijos, o mokytojų – modernios ugdymo technologijos.

Planuojama, kad Vilniaus STEAM centre vyks formalus 1–4 gimnazinių klasių moksleivių ugdymas, moksliniai tyrimai, be to, centre bus daug popamokinės veiklos: būreliai, stovyklos, pasiruošimas egzaminams, bus galima pasikonsultuoti karjeros klausimais, vyks mokslo populiarinimo renginiai, olimpiados. Per metus, planuojama, įvairia neformalia veikla čia galės užsiimti maždaug 5 tūkst. moksleivių.

Mokytojai taip pat čia galės konsultuotis ir tobulintis. Tikimasi, kad per metus mokslo centre tobulinsis apie 1 440 pedagogų. Į užsiėmus būtų galima pakviesti apie 9 tūkst. moksleivių, kurie centre apsilankytų po 2 kartus per metus.

Moderniam gyvenimui prikeltame istoriniame planetariumo pastate veiks 6 standartizuotos laboratorijos – Gyvybės mokslų, Chemijos, Fizikos ir astrofizikos, Inžinerijos, Mobiliųjų technologijų ir robotikos, Vizualaus programavimo. Be to, dvi specializuotos – Šviesos technologijų ir Skaitmeninės gamybos laboratorijos.

Jaunimo mokslo centrui pasirinkta vieta tarp Nacionalinės dailės galerijos bei šiuo metu rekonstruojamo Energetikos ir technikos muziejaus, nes čia susitelkusi mokslo ir meno bendruomenė, rengiamos kilnojamosios ekspozicijos, vyksta edukaciniai renginiai, yra tinkama infrastruktūra, geras architektūrinis kontekstas. Vaikams patekti čia nebus sudėtinga, nes puikus susisiekimas tiek viešuoju transportu, tiek miesto dviračiais, jau yra parkavimo infrastruktūra, pasivaikščiojimams skirti takai. Netoliese – ir šiuo metu atnaujinamos laisvalaikio zonos Neries krantinėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juozapas Miglinas

Juozapas Miglinas portretas
Reikia remonto,o darys "renovaciją". Ką tai galėtų reikšti? Tiesiog gudragalviška, bet kur kaišiojant užsienines "renovacijjas". Didžiai absurdiška ta lituanistika.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių