- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialiniuose tinkluose kaista diskusijos, kas vertesnis rengti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokytojus.
Akademinė bendruomenė pavyzdžiu mini Suomiją, kurioje iš mokytojų reikalaujama magistro. Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas primena, kad daželiuose ugdomus vaikus tenka ne tik mokyti, bet ir kokį užpakaliuką nuvalyti. „Magistras to nedarys“, - Eltai sakė rektorius.
Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitiko Gintauto Jakšto, Vilniaus kolegija tikrai turi tradicijas rengti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokytojus.
„Jeigu žiūrėtume, kiek specialistų kas parengia, tai būtų akivaizdu, kad nemažą dalį parengia kolegijos. Tačiau tikrai nesiryžčiau sakyti, kad universitetams reikėtų uždrausti rengti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokytojus. Gali būti rengiami ir ten, ir ten, ypač dabar, pereinamuoju laikotarpiu. Kol sistema gryninasi, radikalių sprendimų nereikėtų priiminėti. Tokia būtų mano nuomonė“, - sakė G. Jakštas.
Mokytojų parengimo lygis, MOSTA analitiko įsitikinimu, nepriklauso nuo to, kolegijose ar universitetuose jie rengiami.
„Taip, Suomijoje mokytojams reikia magistro, bet Lietuvoje jokiems mokytojams nereikalaujama turėti magistro laipsnį. Nereikėtų paimti iš visos sistemos vieną elementą ir sakyti, kad pas mus turėtų būti taip, nes mūsų sistema visiškai kita“, - atkreipė dėmesį MOSTA atstovas.
Vilniaus kolegijos direktorius G. Bražiūnas. D. Labučio / ELTA nuotr.
Pasak Vilniaus kolegijos direktoriaus G. Bražiūno, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetas ir Mykolo Romerio universitetas drauge ruošė pedagogų rengimo koncepciją.
Taip, Suomijoje mokytojams reikia magistro, bet Lietuvoje jokiems mokytojams nereikalaujama turėti magistro laipsnį.
„Numatėme, kas ką darys, kad mes, kaip iki šiol, rengsime specialistus vaikų darželiams ir pradinėms mokykloms, o universitetai - pagrindinėms mokykloms ir gimnazijoms, o dabar būrelis Vilniaus universiteto žmonių stumia mus iš mūsų tradicijos, nes studentų mažėja, o darželio auklėtojų ir pradinių klausių mokytojų poreikis išlieka didelis“, - sakė G. Bražiūnas.
Vilniaus kolegijos direktoriaus nuomone, žlugus Lietuvos edukologijos universitetui, Vilniaus universitetams bus apsčiai darbo rengti dalykininkus. „Bet nusprendė ir iš mūsų daržo pasiimt. Čia gryna medžioklė“, - sakė G. Bražiūnas.
Direktorius akcentavo, kad kolegijų absolventai - vertinami darbdavių, o juos rengti kainuoja dvigubai pigiau, nei universitetuose. „Be to, kaip rodo statistika, po studijų kolegijose pagal įgytą išsilavinimą dirba per 65 proc. mokytojo kvalifikaciją įgijusių absolventų, o po universitetinių studijų vos 20 proc.“, - lygino G. Bražiūnas.
Kaip Eltai patvirtino Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius Valdas Jaskūnas, VU paruošęs dvi pedagogų rengimo studijų programas - vaikystės pedagogikos bakalauro programą ir gamtos mokslų pedagogikos bakalauro programą.
„Abi jos parengtos prieš gerą mėnesį, jei ne du, ir atiduotos vertinti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). Speciali ministerijos komisija svarsto dėl poreikio“, - sakė prorektorius, pridurdamas, kad į minėtas studijų programas abiturientus planuojama priimti jau šiemet.
Pasak Eltos pašnekovo, vaikystės pedagogikos programa skirta būsimiems priešmokyklinių ir pradinių klasių pedagogams rengti, o gamtos mokslų pedagogikos programa mokytojams dalykininkams, kurie nuo penktos klasės vaikus mokys galimai integruotų gamtos mokslų, o vyresnėse klasėse gamtos mokslus dėstys kaip atskirus dalykus.
VU planuotų plėsti pedagogų rengimą, tačiau, kaip sakė prorektorius, tai priklausys nuo pedagogų rengimo centrų politikos.
„Kiekvieno pedagogų rengimo centro „portfelį“ reikia suderinti ne tik tarpusavyje, bet ir su Švietimo ir mokslo ministerija. Esame pasiruošę diskutuoti, koks centras kokių pedagogų rengime specializuotųsi. Šis klausimas - ateities. Kaip tik dabar dėl to konsultuojamės su ŠMM bei partneriais, kokias specializacijas numatyti ateičiai“, - sakė prorektorius.
Kaip pabrėžė doc. V. Jaskūnas, VU tikslas - sustiprinti vaikystės pedagogikos mokslinius tyrimus.
„Vaikystės pedagogus rengia ir kolegijos, niekas dėl to nesiginčija. Bet Vilniaus universitetas mato galimybę tas studijas sustiprinti kaip grįstas moksliniais tyrimais. Čia mes tikrai matome sinergijos su Vilniaus kolegija ir šioje srityje bendradarbiausime“, - sakė prorektorius.
Pasak jo, daugiau aiškumo suteiktų pedagogų rengimo reglamentas, kuriame paprastai įtvirtinama, kokiems mokytojams reikalingas bakalauro laipsnis, kokiems - magistro, kokiems užteks profesinio bakalauro kvalifikacinio laipsnio.
„Šitie taškai nėra galutinai sudėlioti. Kol kas aišku, kad Vilniaus universitetas orientuotųsi į aukštesnio kvalifikacinio laipsnio - magistrantūros ir doktorantūros studijas. Neturint bakalauro visą šį ciklą ir jo kokybę užtikrinti būtų sudėtinga“, - sakė VU studijų prorektorius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...