Valdovų rūmams skirta 909 tūkst. eurų: finansavimas lėtina statybas?

Valdovų rūmams atstatyti šiais metais kultūros ministras Šarūnas Birutis iš Valstybės investicijų programos skyrė 909 tūkst. 407 eurus.

Pernai tam tikslui teko trigubai daugiau lėšų - 3,33 mln. eurų, tačiau ši suma skirta ne iškart, o per tris kartus per metus.

„Finansavimas yra per mažas, jis turėtų būti gerokai didesnis. Prieš skelbiant konkursą antrai daliai, kuri dabar nėra atidaryta, mes taip manėme ir skaičiavome, kad bus laikomasi senos susiformavusios tradicijos, jog 11-13 mln. litų metams atitenka Valdovų rūmų statybai formuojant biudžetą“, - trečiadienį BNS sakė laikinasis Vilniaus pilių direkcijos vadovas Danius Malinauskas.

„Yra daug darbų, kuriuos reikia padaryti, jeigu norime pabaigti. Ar norime vėl sustoti ties tam tikra vieta ir iš naujo visokius konkursus skelbti ir ieškoti, kas nugriuvo?“ - retoriškai klausė D.Malinauskas.

Jis džiaugėsi, kad pernai pavyko gauti 11,5 mln. litų (3,33 mln. eurų) ir gerokai pasistūmėta į priekį, nors laiku panaudoti pinigus, ypač kurie gauti rudenį, buvo tikras iššūkis.

„Statybos yra inertiškas dalykas. Jas paleidus ir išjudinus, įdėjus didelius pinigus, jos eina greitai, o kai pinigai dedami po truputėlį, žiūrima, ką reikia pirmiausia padaryti, kokią skylę užkišti, kad tas statinys bent stovėtų, kad jo gamta neardytų, artėtų link pabaigos, o ne atvirkščiai - regresuotų, griūtų“, - BNS sakė Vilniaus pilių direkcijos vadovas.

Anot jo, racionaliausia finansavimą žinoti metų pradžioje ir paskirstyti pagal poreikius, juoba, kad šios statybos nėra paprastos.

„Nestatome mes kokiame nors Balbieriškyje iš kasto molio. Daugybę dalykų reikia pagaminti atskirai, kurie užima laiko, atvežti iš kur nors. Na, ne daugiabutis čia namas, ne standartinė statyba“, - kalbėjo Vilniaus pilių direkcijos vadovas.

Jo duomenimis, baigti vadinamajai B daliai reikia 18 mln. eurų. Šiuo metu pastatytos sienos ir baigiama sandarinti pastatus, kad jų nebegadintų gamta.

Iš viso Valdovų rūmams atstatyti jau panaudota 79,4 mln. eurų.

Kultūros ministras trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje tvirtino, kad Valdovų rūmai lieka vienu svarbiausių objektų, tačiau „realybė, kad 2015 metai yra paskutiniai praėjusio finansinio ES laikotarpio metai, kada visi projektai turi būti užbaigti“.

„Mes turime baigti tokius objektus kaip delfinariumas, Klaipėdos dramos teatras ir dar kai kurie kiti, kurie suvalgo didžiąją dalį valstybės investicijų“, - teigė ministras.

Pasak jo, tai lėmė, kad kai kuriems objektams sumažintas finansavimas.

„Kitais metais bus elgiamasi visiškai kitaip. Mes jau turėsime pabaigę tuos pagrindinius projektus, kur buvo investuotos ES lėšos ir galėsime atstatyti ir padidinti finansavimą tiek M.Mažvydo bibliotekai, tiek pakankamai skirti Valdovų rūmams“, - kalbėjo Š.Birutis.

Jis taip pat tvirtino, kad lėšų Valdovų rūmams šiemet, kaip ir pernai, gali būti skiriama papildomai, jeigu kiti kultūros objektai nepanaudos jiems skirtų pinigų.

„Sutinku (kad mažai galima nuveikti už tokius pinigus - BNS). Galiu pasidžiaugti, kad Valdovų rūmai patys generuoja pinigus. Mes ieškome būdų, kaip tas uždirbtas lėšas nukreipti tolesnei rūmų plėtrai“, - teigė kultūros ministras.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Vadinamasis A korpusas, kuris sudaro 53 proc. viso rūmų komplekso ploto, jau atstatytas ir jame veikia muziejus. Šiuo metu atstatoma vadinamoji B dalis.