Valdovų rūmai vėl atsisveikina

Teliko trys dienos ir visą liepą buvę atviri Valdovų rūmai užvers duris. Pasakojimas tiems, kurie nespės išvysti, ką slepia rūmų sienos.

Istorinės tiesos atkūrimas

"Gal vyras šįryt jūsų nebučiavo, kad dukart iš eilės klausiate to paties", – Arkikatedros varpinės laikrodžiui mušant vidurdienį prie atvertų Valdovų rūmų durų susirinkusiems žmonėms savo pokalbį su turgaus prekiautoja perpasakojo gidė Vida Kaunienė. Ji prisipažino – darbo pastarosiomis dienomis tiek daug, kad sukasi galva.

Susidomėjimas Valdovų rūmais neslūgsta, todėl nemokamų ekskursijų laiką buvo nutarta pratęsti savaite – iki rugpjūčio 2-osios. Nauja žmonių grupė įleidžiama kas pusvalandį. Vienu metu rūmus apžiūrinėja apie šimtą ekskursantų. Per dieną rūmų menėmis pereina iki 1 tūkst. lankytojų.

Visų jų maršrutas prasideda ten pat – didžiajame Valdovų rūmų kieme. Prieš žmonių akis atsiveria 2,5 tūkst. kv. m ploto aikštė.

Gidė atkreipė dėmesį į skirtingus rūmų korpusų fasadus: vienas gotikinis, kitas – renesansinis. "Korpusas prie Arkikatedros ateityje mums turėtų pasakoti apie Vazų valdymo laikus ir ankstyvąjį baroką. Jūs įžengėte į iš dalies atkurtus ir dar neįrengtus rūmus, todėl daug pasakosiu apie jų ateitį. Galbūt kitą kartą čia užsuksite pažiūrėti spektaklio, pasiklausyti koncerto, dalyvauti edukacijos projekte ar rinkti informacijos apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimą. Šie rūmai atkurti ne tik dėl istorinės tiesos, bet ir dėl paveldosauginės bei edukacinės funkcijų. Kviečiu pažiūrėti, kaip visa tai bus derinama", – ragindama leistis į rūmų požemius pasakojo V.Kaunienė.

Pamatus išsaugojo drėgmė

Rūsyje glūdi atkasti Valdovų rūmų pietinio korpuso pamatai. Tai – XV a. pab.–XVI a. pr. gotikinis mūras. "Mūriniais senųjų pilių pamatais ypač didžiuojamės, nes jie įrodo, kad mūsų protėviai gyveno panašiai kaip visi žmonės aplink Baltijos jūrą. Anuomet mūras reiškė ekonominę pažangą ir klestėjimą, – trijų dešimčių žmonių grupei aiškino gidė ir ranka mostelėjo į netoliese dirbančius paveldosaugininkus. – Kiekviena jūsų matoma plytelė yra jų nuglostyta ir šepetėliais nušluostyta."

V.Kaunienė atkreipė dėmesį į naujai išlietus Valdovų rūmų pamatus. "Betoninis kiautas saugo paveldą. Rūmų siena kyla tarsi ant senųjų pamatų, tačiau naujieji statyti atokiau, naudojant tiltams būdingą technologiją. Senieji pamatai ateityje bus apšviesti ir kiekvienam matomi per stiklinę galeriją, įrengtą iš Katedros aikštės pusės. Žingsniuodami aikšte galėsite dirstelėti ir išvysti rūmų autentiškos ekspozicijos dalelę", – ateities viziją brėžė V.Kaunienė.

Senuosius rūmų pamatus išsaugojo drėgmė: "Čia, kur stovime, kadaise buvo pelkė. Vanduo ir durpių sluoksnis, pasirodo, yra puikus konservantas", – sakė gidė.

Kad senieji pamatai neirtų, rūmuose palaikoma vienoda temperatūra ir griežtas mikroklimatas.

Didžiausia puošmena – krosnys

Apžiūrėjus autentiškus rūmų pamatus ekskursija tęsiama reprezentacinėse salėse, kur galima pasigrožėti menių interjerais, puošniais portalais, atkurtomis gotikinėmis ir renesansinėmis krosnimis, plytelėmis išklotomis grindimis, medinėmis lubomis, židiniais.

"Visos krosnys atkurtos pagal radinius, naudojama tokia pati glazūra, kokią išgaudavo anuomečiai meistrai", – sustojusi prie gotikinės XV a. krosnies, rekonstruotos Gintauto Rackevičiaus, pasakojo gidė.

Krosnyse neįklijuota nė viena autentiška plytelė. "Tokiu atveju turėtume krosnį aptverti ir jos niekas niekuomet negalėtų paliesti. Dabar – galės. Naudodamiesi senosiomis technologijomis meistrai pamažu atkuria ir kitus radinius. Juos irgi bus galima pačiupinėti, apžiūrėti iš arti. Kaip sakiau, muziejus atliks ir edukacinę funkciją", – priminė V.Kaunienė. Valdovų rūmų teritorijoje iš viso rasta apie 350 tūkst. įvairių daiktų: juvelyrikos dirbinių, batų, net knygos viršelis.

Lankytojams pakėlus akis į menių lubas gidė pasakojo, kad ateityje dabar medžiu iškaltos lubos bus nudažytos, puošiamos auksu, gal net raižiniais.

Liftai griauna autentiką?

Už šimtus tūkstančių litų įsigytų gobelenų menėse nematyti. Vertingų eksponatų demonstruoti negalima, nes rūmuose nėra apsaugos. Be to, tokiems dirbiniams netinka ir nebaigtų rūmų mikroklimatas. Kaip jis bus užtikrinamas ateityje, jei salėse nėra nei radiatorių, nei kitų technologijų?

"Tarp menių ir išorinės rūmų sienos yra koridoriai, kuriuose ir suklota visa inžinerija, laidai ir panašiai. Nenorėjome, kad technika nukreiptų lankytojų dėmesį nuo ekspozicijos", – architektūrines rūmų gudrybes atskleidė gidė.

Einant balkonu, ji atkreipė dėmesį į krosnims pakurti skirtas angas. "Jos įrengtos išorėje, kaip buvo senovėje. Juk karaliai skiedrų ir pelenų po menes nenešiodavo", – priminė V.Kaunienė.

Ji prisipažino iš rūmų svečių jau girdėjusi priekaištų, kad rūmuose įrengti liftai. Girdi, tai istorijos iškraipymas, nes tokių įrenginių anuomet nebuvo.

"Teko paaiškinti, kad po kelerių metų tas pats žmogus galbūt liftais labai džiaugsis. Rūmuose svečiuojasi įvairaus amžiaus žmonių, lankėsi ir neįgaliųjų", – sakė V.Kaunienė ir parodė į lauke stovinčius eskalatorius. Jie bus įrengti, statybininkams grįžus prie darbų.

Simbolinis rūmų atidarymas

Mėnesį atostogavę statybininkai pietinį rūmų korpusą buvo užleidę turistams. Tačiau jau kitą savaitę grįžę darbininkai atnaujins statybas – Valdovų rūmai užvers duris. Iki kada, neaišku.

Dėl nukirpto finansavimo rūmų nepavyko baigti Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo iškilmėms, nors jie buvo statomi kaip pagrindinis šios datos akcentas.

Liepos 6-ąją užsienio svečiai tapo tik iškilmingo rūmų pietinio fasado portalo atidengimo, o ne planuoto pompastiško Valdovų rūmų atidarymo, liudininkais: įvyko simbolinis iš esmės atkurtų, tačiau iki galo neįrengtų Valdovų rūmų atidarymas.

Amžiaus statybomis vadinamiems Valdovų rūmams

jau išleista apie 176 mln. litų.

Kristina Gajauskienė iš Klaipėdos

Norėjome parodyti dukrytei sostinę. Šiandien aplankėme Gedimino pilį ir būtinai norėjome apžiūrėti Valdovų rūmus, nes apie juos labai daug kalbama. Vaikai turėtų žinoti mūsų istoriją.

Eugenijus Sližius iš Kauno

Kai atostogavome Amerikoje, Sietle, ten gyvenantys lietuviai klausė mūsų nuomonės apie Valdovų rūmų atstatymą ir teiravosi, ar rinkti tam lėšas. Su žmona buvome aktyvūs idėjos palaikytojai, nes matėme gerų pavyzdžiui – atstatytus Vavelio rūmus. Man patinka. Tai kažkas autentiška.

Vaida Zmijauskaitė iš Vilniaus

Dailės muziejuje lankiausi parodoje, kur eksponuojami kokliai, paveikslėliai ir panašiai. Norėjau pamatyti, kaip tai atkurta Valdovų rūmuose. Istoriją reikia atkurti, bet kai atsiranda klausimų dėl pinigų švaistymo, tada kyla įtarimas, ką jie čia daro? Kol kas atkurtas vaizdas paviršutiniškas, bet man gražu.

Autentiškiausioje Valdovų rūmų dalyje – restoranas

Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vyresnysis laborantas Tomas Baranauskas skandalingu vadina Valdovų rūmų projektą, pagal kurį autentiškiausiose jų vietose – vieninteliuose išlikusiuose rūmų rūsiuose – numatoma įrengti restoranus.

Tokį architektų sumanymą istorikas sakė pastebėjęs viename lankstinukų, kuriuos galėjo įsigyti trumpam šią vasarą atsivėrusių rūmų lankytojai.

"Rūsiai yra vienintelės autentiškos išlikusios vietos. Šią vasarą lankytojai jų iš viso dar negalėjo pamatyti", – BNS sakė T.Baranauskas.

Jo teigimu, po buvusiu XIX a. pirklio Abraomo Šliosbergo namu buvę ir todėl vieninteliai gerai išsilaikę Valdovų rūmų rūsiai lankstinuke pažymėti ne kaip muziejinės ekspozicijos, o komercinės patalpos.

Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas aiškino, kad rūsiai negali būti pritaikomi vaikščioti "masiniams srautams", dėl to ten ir nuspręsta rengti restoranus.

BNS inf.