Ugniagesių vadas: kada tikrai sunku ir kodėl jais pasitikima labiausiai (interviu)

Karoliniškių daugiabučių namų gyventojai, įsikūrę šalia 1-osios komandos, kaukiančias sirenas girdi nuolat. Viršininkas S. Matulevičius pasakoja, kad, gavus iškvietimą, dėl ramesnio kaimynų miego kieme neskubama jungti automobilių sirenų – užtenka švyturėlių. „Bet Karoliniškių gyventojai tikrai išgirsta, nes, vos išriedėję į gatvę, privalome skubėti. Bendruomenė supranta, kad esame jos dalis. Kalbamės su žmonėmis, stengiamės bendradarbiauti su mokyklomis, darželiais, pristatyti savo veiklą. Jie atvažiuoja pas mus, viską aprodome“, – paaiškina S. Matulevičius.

Vilniaus APGV 1-osios komandos kieme stovi ką tik iš įvykio grįžęs gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilis. Nors ir nuplautas, tačiau įlipus į automobilio saloną jaučiamas karstelėjęs degėsių kvapas. „Nespėjo išvėdinti, – skuba pridurti viršininkas. – Bet šis kvapas jaučiamas visuomet – jis šios mašinos ir darbo dalis.“

Skaičiuojama, kad Vilniaus mieste yra 7 ugniagesių komandos. 1-oji – viena didžiausių ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje. Ši komanda specializuojasi aukščio ir gylio darbuose. Tokių komandų Lietuvoje yra vos trys – sostinėje, Kaune ir Klaipėdoje. Komandoje dirba 60 pareigūnų, yra 4 budinčios pamainos. Kaip ir visose komandose, yra du pagrindiniai koviniai skyriai – pirmasis ir antrasis. „Mes turime vienas ilgiausių kopėčių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse – jos yra 55 metrų aukščio. Esant geroms oro sąlygoms, galėtume užkilti į 18 aukštą“, – ranka modamas į garaže stovintį automobilį su suskleistomis kopėčiomis pasakoja S. Matulevičius.

– Ar jau yra tekę išskleisti šias kopėčias?

– Nepamenu, ar jos buvo išskleistos maksimaliai. Į tokį aukštį galima išskleisti, kai yra tinkamos sąlygos: turi būti geras pasvirimo kampas, matuojamas ir vėjo greitis. Kartais vėjo galime ir nejusti, bet kopėčias iškėlus į 30 metrų aukštį, vėjas jaučiamas labai. Užkilus į 55 metrų aukštį, jautiesi lyg kabotum ant strypo. Vis tik šios kopėčios naudojamos labai dažnai, nes operacijų rajone, kurį prižiūrime, yra nemažai daugiaaukščių pastatų. Kai kurie jų turi 23 aukštus. Šias kopėčias esame skleidę ir prie Vilniaus miesto savivaldybės pastato.

Aukštalipių įvykiai – nekasdieniai, todėl didesnis dėmesys skiriamas treniruočių procesui. Esame treniravęsi ir leidęsi nuo TV bokšto, šachtose. Prieš mėnesį Druskininkuose turėjome pratybas ant lynų keltuvo, kai gelbėjome tariamai keltuvuose užstrigusius žmones – įdomi, nekasdienė praktika. Aukštalipiai neturi turėti aukščio baimės, bet atsidūrę tokiose vietose pripažįsta, kad tą baimę įveikia dar kartą.

Gelbėjame ne tik žmones – praėjusį savaitgalį teko vaduoti 3 antis, kurios buvo užstrigusios vandens šachtose. Aukštalipiai jas sėkmingai išgelbėjo.

– Kuriuos rajonus prižiūri Jūsų komanda?

– Pirmoji komanda saugo Pilaitę, Viršuliškes, Karoliniškes, Lazdynus, Lazdynėlius, Žvėryną, Sudervę, Zujūnus, Vilkpėdę. Operacijų rajonas yra nemažas ir jis – savotiškas, nes gyvenamieji rajonai yra dideli, žmonių skaičius taip pat didelis. Vien mūsų operacijų rajone žmonių kiekis yra didesnis nei kai kuriuose Lietuvos miestuose. Čia nemažai ir vandens telkinių, o tai dar labiau išplečia mūsų atliekamus darbus. Praėjusiais metais vykome gelbėti įlūžusį žmogų, nes buvome netoli vandens telkinio, nors tokiems gelbėjimo darbams Vilniuje specializuota 6-oji komanda, kuri turi narus, valtis. Tam žmogui pasisekė, kad mes buvome arčiau ir greitai atlėkėme.

Ar galite papasakoti, kaip viskas vyksta, vos gavus pranešimą apie gaisrą ar kitą nelaimę?

– Bendrasis pagalbos centras (BPC) mus informuoja apie įvykį. Komandoje yra garsiakalbiai, pasigirsta keli sutrimitavimai – perspėjimo signalas. Informuojama, kas išvyksta į įvykio vietą. Gali pranešti, kad išvyksta pirmas ir antras skyrius, arba, pavyzdžiui, tik antrasis skyrius – viskas priklauso nuo įvykio pobūdžio. Jei įvyksta avarija, važiuoja vienas automobilis, jei gaisras – gali vykti du ar trys.

Tuomet pareigūnai per minutę turi būti automobiliuose.Jie išvyksta per garažo vartus. Pirmasis važiuoja pamainos vado automobilis. Tuo metu per raciją jis bendrauja su BPC, tikslinasi įvykio aplinkybes. Vyksta žvalgyba – kas ir kur vyksta, koks įvykio pobūdis. Taip pat renkamasi strategija, kaip bus gesinamas gaisras ar gelbėjami žmonės, kokia įranga bus naudojama. Jei reikia papildomų pajėgų, tai įvertinama įvykio vietoje: galbūt kartais reikia automobilinių kopėčių ar papildomo vandenvežio.