Riaušių prie Seimo byla: ir vėl nesėkmingai siekta nušalinti teisėją M. Striauką

„Teisėjų kolegijos nariai nutarė kaltinamojo Lobovo žodinį pareiškimą dėl Mindaugo Striauko nušalinimo atmesti kaip nepagrįstą“, – per posėdį trečiadienį sakė teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.

Ši nutartis yra neskundžiama.

Anot J. Jaglinskio, A. Lobovas nenurodė nei įstatyme numatytų pagrindų, nei motyvų dėl kurių teisėjas turi būti nušalintas.

Be to, anot jo, M. Striauko klausimas buvo išspręstas jau tada, kai kitas kaltinamasis Andrius Kandrotas, pravarde Celofanas, buvo pareiškęs norą nušalinti šį teisėją.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Lobovas nenurodė jokių naujų motyvų“, – pridūrė jis.

Nušalinimo pareiškimą išdėstė tik kaltinamasis A. Lobovas, kiti kaltinamieji tokių nepareiškė.

„Man yra gėda, kad aš tokiame teisme esu. Aš reikalauju nušalinimo“, – sakė A. Lobovas.

Posėdžio prašė nebetęsti

Kaltinamoji Astra Genovaitė Astrauskaitė posėdžio metu prašė nevesti posėdžių šioje teismo salėje, nes joje trūksta oro ir reikalavo sudaryti „žmogiškas sąlygas.“

Lobovas nenurodė jokių naujų motyvų.

Jos prašymą posėdyje dalyvavę pasitiko plojimais. Reikalavimą pakeisti salę iškėlė ir Adelina Sabaliauskaitė.

Daugelis kaltinamųjų tvirtino iš posėdžių salės per praėjusį posėdį trečiadienį išėję dėl pablogėjusios sveikatos, oro trūkumo. Savo ruožtu A. Lobovas savo išėjimą iš posėdžio vadino protesto akcija dėl nenušalinto teisėjo M. Striauko.

Pirmajame bylos posėdyje, vykusiame balandžio 26 dieną, M. Striauko nušalinimo paprašė A. Kandrotas, prašymą palaikė daugiau nei 50 kaltinamųjų, įskaitant A. Lobovą.

Nušalinimo pareiškimą kaltinamasis A. Kandrotas motyvavo tuo, kad 2020 metų gegužės 20 dieną teisėjas buvo sulaikytas neblaivus, tačiau išsaugojo darbą.

Nenušalinus šio teisėjo, apie 20 kaltinamųjų praėjusį trečiadienį paliko teismo salę. Tarp jų – A. Kandrotas, A. Lobovas, A. Sabaliauskaitė ir kiti.

A. Kandroto siūlymas nušalinti prokurorą – atmestas

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Remigijus Matevičius pasiūlė teismui skirti suėmimą savavališkai laikinai pasišalinusiam A. Kandrotui.

Jis taip pat prašė visiems kaltinamiesiems, kurie kartu su A. Kandrotu pasišalino iš teismo salės, skirti 30 MGL, tai yra 1,5 tūkst. eurų baudą.

A. Kandrotas savo ruožtu baudą reikalavo skirti pačiam prokurorui už „absurdišką prašymą.“

„Prokuroras negalėjo nežinot, kad jokių baudų netaikoma. (...) Paprašiau skirti baudą prokurorui, kad jisai vilkina procesą ir tai yra akivaizdu“, – kalbėjo jis.

A. Kandroto gynėjas kalbėjo manantis, kad prokuroro R. Matevičiaus prašymas buvo pareikštas vadovaujantis emocijomis ir pridūrė prašantis įspėti prokurorus dėl piktnaudžiavimo procesu.

Kiek vėliau A. Kandrotas pasiūlė nušalinti R. Matevičių, jo nušalinimą palaiko ir gynėjas.

„Motyvas, kadangi aš kreipiausi į policiją dėl jo nusikalstamos veikos“, – kalbėjo A. Kandrotas.

A. Kandroto siūlymą palaikė ir kiti kaltinamieji.

Anot R. Matevičiaus, A. Kandroto nušalinimo siūlymas yra „nepagrįstas ir niekinis“. Pareiškimą e. policijai jis vadino absurdu, o prašymą siūlė atmesti. Tokiai prokuroro nuomonei pritarė ir kolega R. Betingis.

Teisėjų kolegija tokį siūlymą atmetė. Ši nutartis yra neskundžiama.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Sprendimas dėl A. Kandroto suėmimo – kitą savaitę

Po pertraukos sugrįžusi teisėjų kolegija nusprendė, kad sprendimas dėl A. Kandroto suėmimo ir baudų kitiems kaltinamiesiems skyrimo pasišalinus iš posėdžio bus priimtas kitą savaitę.

„Teisėjų kolegija pasitarusi nutarė, kad dėl baudų paskyrimo, o taip pat kaltinamajam Kandrotui kardomosios priemonės pakeitimo, sprendimas bus priimta rašytine nutartimi, kuri bus paskelbta kitame teisiamajame posėdyje“, – sakė J. Jaglinskis.

A. Kandroto gynėjui paprašius R. Matevičiui skirti baudą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už piktnaudžiavimą, teisėjų kolegija kalbėjo, kad tokių prašymų nesprendžia.

Anot J. Jaglinskio, jeigu gynėjas įžvelgia nusikalstamą veiką, gali kreiptis į teisėsaugos institucijas.

A. G. Astrauskaitė taip pat paprašė teisėjų panaikinti jai skirtą kardomąją priemonę dalyvauti viešuosiuose renginiuose. Jos gynėjas patikslino, kad kaltinamoji prašo leisti dalyvauti kultūriniuose renginiuose, o ne tokiuose renginiuose kaip, pavyzdžiui, mitingas.

Teisėjų kolegija šio prašymo netekino, tačiau kaltinamajai priminė, kad esant būtinybei ar poreikiui dalyvauti visuomeniniuose kultūriniuose renginiuose, ji dėl dalyvavimo kiekviename iš jų turi teisę rašyti prašymą.

Po 15 valandos į posėdžių salę atvyko kaltinamųjų skundus gavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Jie tyrė, ar šioje salėje sudarytos tinkamos sąlygos posėdžiauti. Tyrimų atsakymų laukiama vėliau, posėdis tęsėsi.

Byloje apklausta 317 liudytojų, 40 Seimo narių

Trečiadienį, kaip įprastai nuo bylos nagrinėjimo pradžios, teismo salėje ir pastato prieigose tvarką prižiūrėjo policijos pareigūnai.

Riaušių byloje per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių, 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais, daugiausiai – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Bendra fizinių asmenų ir institucijų ieškinių suma siekiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo siekia beveik 120 tūkst. eurų.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.