Teismas atvertė dvikalbių lentelių Vilniuje bylą

Vyriausybės atstovė teigia, kad nelietuviškos lentelės prieštarauja įstatymui ir gali kurstyti nesantaiką, savivaldybė teigia, kad tai tėra puošybos dalis.

Teismui skundą pateikusi Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė sako, kad pavadinimai privalo būti lietuviški ir tik tokie, kokie yra oficialiame adresų registre. Ji pabrėžė, kad gatvės pavadinimus gali suteikti tik savivaldybės taryba, o ne atskiri politikai. Be to, V.Vaičiūnienė mano, kad pavadinimai užsienio kalbomis gali kurstyti tautinę nesantaiką.

Vyriausybės atstovo poziciją teisme palaikė Valstybinės kalbos inspekcijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai.

Tautinės mažumos irgi stebi šią situaciją, nes joms irgi aktualu, kaip buvo su bylomis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, žiūrima, kaip šis klausimas bus išspręstas.

„Bandžiau aptarti šį reikalą su meru ir nurodyti, kad bendruomenė priešinasi toms lentelėms. Būtent mūsų visa bendruomenė. Noriu neakcentuoti, ar vienos tautinės mažumos, ar kitos. Mes gyvename Lietuvoje, matome visus skundus, kurie suplaukia“, - teisme dėstė V.Vaičiūnienė.

Jos teigimu, skundus dažniausiai teikia lietuviai, bet reakcijos sulaukta ir iš tautinių mažumų, kurios ima kelti klausimus dėl dvikalbių lentelių ir kitose vietovėse. Vyriausybės atstovė teigia gavusi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Lietuvos tautininkų sąjungos, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, savivaldybės kalbos tvarkytojo, pavienių skundų.

„Tautinės mažumos irgi stebi šią situaciją, nes joms irgi aktualu, kaip buvo su bylomis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, žiūrima, kaip šis klausimas bus išspręstas“, - žurnalistams po posėdžio teigė V.Vaičiūnienė.

Savivaldybės atstovė Neringa Aleksonytė teigė, kad lentelės nėra nauji oficialūs gatvių pavadinimai, jos pakabintos siekiant pabrėžti Vilniaus kaip daugiakultūrinio miesto privalumus, skatinti toleranciją.

„Nepritariame pareiškėjo nuomonei, kad šios lentelės yra nauji gatvių pavadinimai (...) šios lentelės nėra informacinio pobūdžio, jos nėra oficialios nuorodos“, - teisme dėstė savivaldybei atstovaujanti Neringa Aleksonytė.

Tuo metu V.Vaičiūnienė pabrėžė, kad tiek savivaldybės teisininkai, tiek ir savivaldybės vadovai viešuose pasisakymuose lenteles įvardija kaip gatvių pavadinimus, o ne kaip dekorą. Anot jos, jei tai iš tiesų būtų eksterjero detalės, teisės aktų nustatyta tvarka lentelės turėtų būti numatytos eksterjero-interjero brėžiniuose.

„Abejoju, ar tokia detalė buvo“, - sakė ji.

„Atskirų brėžinių, kiek man žinoma, nebuvo rengta. Bet teisės aktai tokio pobūdžio lentelėms atskirų reikalavimų nenumato“, - savivaldybės poziciją gynė N.Aleksonytė.

V.Vaičiūnienė lygino aplinkybes su ankstesnėmis bylomis dėl dvigubų gatvių pavadinimų, kurias pralaimėjo kelios Rytų Lietuvos savivaldybės.

Ji taip pat svarstė, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius bando primesti savo vadovaujamų liberalų ideologines nuostatas savivaldybei. Ji sutinka su savivaldybės argumentu, kad lentelės skatina turistų susidomėjimą, bet ne dėl savo pirminės idėjos, o dėl to, jog „teisei prieštaraujantys veiksmai visą laiką sulaukia didesnio susidomėjimo“.

„Manytumėme, kad susidomėjimas nėra teigiamas ir nekuria Vilniaus miesto kaip kultūrinės sostinės reiškinio“, - pabrėžė Vyriausybės atstovė.

Vilniaus savivaldybė dar iki atverčiant bylą taip pat siekė, kad procese suinteresuotais asmenimis dalyvautų tautinių mažumų bendruomenių atstovai, trečiuoju asmeniu byloje pripažintos Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovė Daiva Vaišnienė. Šiuos pageidavimus pirmadienį dar kartą patvirtino N.Aleksonytė, tačiau bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pirmadienį nutarė abiejų savivaldybės prašymų netenkinti, nematydama jiems pagrindo.

Savivaldybė nurodo, kad D.Vaišnienės dalyvavimas svarbus, nes laikyti lenteles dekoro elementais papuošiant jas, pavyzdžiui, valstybinių vėliavų spalvomis buvo būtent jos idėja. Tuo metu teikdama išvadą teismui, anot savivaldybės, VLKK poziciją pakeitė.

Savo ruožtu V.Vaičiūnienė teigia, kad dvigubų gatvių pavadinimų klausimas kelia diskusijų ne tik tarp tautinių mažumų, tad į teismą reikėtų kviesti ir kitą bendruomenės dalį. Pirmadienį teisme pasisakydama dėl prašymo įpareigoti teisme dalyvauti D.Vaišnienę, V.Vaičiūnaitė pabrėžė, kad svarbus yra ne asmeninę nuomonę susitikime su Vilniaus savivaldybe pareiškusios vadovės, o institucijos dalyvavimas. Tokius pat argumentus dėstė ir VLKK atstovas Saulius Česnavičius, prašydamas atmesti savivaldybės prašymą.

S.Česnavičius teisėjai negalėjo įvardinti, kokių veiksmų ėmėsi VLKK siekiant įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymą. Pasak jo, VLKK nemano, jog į lenteles reaguoti yra jos kompetencija.

S.Česnavičius žurnalistams teigė, kad nepaisant to, jog palaiko Vyriausybės atstovo poziciją, „Komisija tikrai nesiūlys jų (lentelių - BNS) nuiminėti“.

Teismas sprendimą turėtų skelbti vasario 15 dieną.

Devynios lentelės Žydų, Totorių, Rusų, Lenkų, Vokiečių, Islandų, Latvių, Karaimų gatvėse bei Vašingtono aikštėje užsienio kalbomis nuo 2015-ųjų pabaigos imtos kabinti Vilniaus savivaldybės vadovų iniciatyva.