Tautininkų eitynėse vėl skambėjo šūkis „Lietuva – lietuviams“

Tautininkų Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga organizuotose eitynėse Vilniuje šeštadienį dalyvavo apie pusė tūkstančio žmonių. Jų metu, kaip ir kasmet, skambėjo tautinių mažumų kritikuojamas šūkis „Lietuva – lietuviams“.

Nešini trispalvėmis ir istorinėmis Lietuvos vėliavomis eitynių dalyviai žygiavo nuo Katedros aikštės iki Nepriklausomybės aikštės.

Žygiavusios grupės pirmoje eilėje jaunuoliai nešėsi plakatus „Už Lietuvą – vėl didžią“ ir „Didžiuojuosi, jog esu lietuvis“.

Eidama Gedimino prospektu minia dažniausiai skandavo „Lietuva – lietuviams“, tuo metu ją šaligatviu lydėję keli žmonės žodį „lietuviams“ pakeisdavo „visiems“.

Eitynių dalyviai taip pat dažnai skandavo šūkius „Lietuva!“ bei „Išsaugok ir apgink savo lietuvybę“.

Viešąją tvarką per eitynes užtikrino gausios sostinės policijos pajėgos. Pareigūnai BNS nurodė, kad eitynėse dalyvavo nuo 500 iki 600 žmonių. Jų metu incidentų nekilo, niekas nebuvo sulaikytas.

Prieš eitynes Tautininkų sąjungos atstovai netoli Prezidentūros protestavo prieš šalies vadovės Dalios Grybauskaitės sprendimą šiemet paskirti valstybinį apdovanojimą buvusiai Vilniaus geto kalinei žydei Faniai Brancovskajai. Tautininkai vasario pabaigoje raštu kreipėsi į Prezidentūrą, prašydama šį apdovanojimą atšaukti.

Jų teigimu, F.Brancovskaja buvo sovietinių partizanų būrio narė ir 1944 metų sausio 29 dienos naktį dalyvavo Šalčininkų rajono Kaniūkų kaimo gyventojų žudynėse.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tautininkams pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad F.Brancovskaja Antrojo pasaulinio karo metu iš tikrųjų priklausė sovietinių partizanų „Keršytojo būriui“. Tačiau, anot centro, nesama objektyvių duomenų, jog pati F.Brancovskaja prisidėjo prie žudynių Kaniūkuose.

Penktadienio vidurdienį Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos bei orkestro vedamas šventinis paradas jau vyko nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės. Šiose eitynėse dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, jomis siekiama pabrėžti vienybę.

Šeštadienį Lietuvoje švenčiama Nepriklausomybės atkūrimo diena. Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba, vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą priėmė 1990 metų kovo 11-osios vakarą. Taip prieš ketvirtį amžiaus Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, atsiskyrusia nuo Maskvos. Šis žingsnis svariai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos ir visos komunistinės sistemos žlugimo.


Šiame straipsnyje: tautininkaikovo 11

NAUJAUSI KOMENTARAI

Prosenelis

Prosenelis portretas
APIE. KOKIA LAISVE. KALBATE. SVETIMU. KEUSIU. LAZYTOJAI. PANIEKINO. PAZEIDIE. LIETUVOS. KONSTITUCIJA. SVETIMU. VALSTYBIU. KAREIVIU. BATAI. TRYPIA. LIETUVOS. ZEME. LIETUVA. PAVERSTA. PIRMU. LINIJU. PLADZDARMU. LAISVA. LIETUVA. BUS. TADA. KADA. BUS. PATI. SAU. SEIMINIKIE. KADA. BRIUSELIS. NE. VADOVAUS. DABAR. LAISVIe. PARDUTA. LITAS. SUNAIKYNTAS. IR. TA. PADARIE. KOMUNYSTNEI. ISVERSTSKUREI

Anonimas

Anonimas portretas
šitie debilai,ką tu jiems duosi,tą jie neš,duosi,hitlerį,staliną,leniną,o gal ir patį šėtoną,jei duosi alaus,arba skalbimo miltelių,nors jie už alų ir skalbimo miltelius lietuvą pardavė nato velnems,o kgb raganą išsisinko ant velnių vyresnę ir dabar bananų respublikoje velneva velniuota,todėl žmonės ir bėga iš pragaro

o tai

o tai portretas
koks turi but sukis? gal lietuva cigonams?
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių