Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus

  • Teksto dydis:

Šeštadienį Vilniuje įvyko jau trečiasis Lietuvoje tarptautinis veterinarijos kongresas visoms gyvūnų rūšims „VET Congress 2018 Lithuania“, kurį organizuoja bendrovė „Kauno Grūdai“. Kongresas skirtas tarptautiniu mastu skleisti žinią apie šių dienų veterinarijos medicinos tendencijas, supažindinti su naujausiais gamintojų produktais, ligų gydymo sprendimais, diagnostika ir profilaktika.

Pristatė aktualijas

Šešiolika specialistų iš Lietuvos ir kitų užsienio šalių pristatė veterinarijos farmacijos sektoriaus aktualijas, tarp kurių nemažai dėmesio skirta gyvulių sveikatinimui ir šiomis dienomis itin aktualiam kiaulių marui. Šiais metais kongresas sutapo ir su „Kauno Grūdų“ veterinarijos verslo „KG Vet“ dešimties metų jubiliejumi.

Pristatymai ir atviros diskusijos vyko keturiuose skirtinguose sektoriuose: smulkiųjų gyvūnų, paukštininkystės, kiaulininkystės ir galvijininkystės. Šiais metais renginys sulaukė daugiau kaip 650 dalyvių ir lektorių iš Lietuvos, Suomijos, Italijos, Austrijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Lenkijos.

Oficialiai atidarydamas renginį „Kauno Grūdų“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys pasveikino visus atvykusius kongreso dalyvius ir pasidžiaugė matydamas ne tik ilgus metus veterinarijos srityje dirbančius, bet ir naujus profesinėje srityje norinčius tobulėti žmones.

„Trečią kartą organizuojamame kongrese matome didžiules gretas veterinarijos specialistų. Jaučiame, kad tokių renginių tikrai reikia, o tai taip pat yra ir puiki investicija į veterinarijos ateitį. Džiugu, kad ir jauni žmonės domisi veterinarijos naujovėmis. Mes galime supirkti pačius geriausius aparatus laboratorijose, tačiau svarbiausia, kad būtų kompetentingi specialistai, kurie su jais dirbtų“, – sakė „Kauno Grūdų“ generalinis direktorius.

Renginyje dalyvavęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) lektorius, Europos veterinarinės neurologijos specialistas Sigitas Čižinauskas atkreipė dėmesį į tokių renginių svarbą ir pastebėjo, kad šiandien veterinarija sparčiai žengia pirmyn.

„Smulkiųjų gyvūnų diagnostika ir gydymas prie žmonių medicinos lygio artėja labai stipriai. Ypač mano srityje – neurologijoje. Tad tikiuosi, kad mano dalyvavimas šiame kongrese prisidės ir prie neurologijos, kaip disciplinos, pasistūmėjimo Lietuvoje“, – džiaugėsi S.Čižinauskas.

Pasigendama valstybės paramos

Kongreso metu buvo paliestas ir mokslinių tyrimų finansavimo klausimas. Lietuvoje 2016 m. moksliniams tyrimams, neseniai patikslintais duomenimis, buvo skirta vos 0,85 proc. skaičiuojant nuo ES bendrojo vidaus produkto (BVP). ES, palyginimui, kelia tikslą iki 2020 m. padidinti vidutinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą nuo dabar esančių 2 iki 3 proc. BVP.

LSMU lektorius S.Čižinauskas sutiko, kad toks valstybės finansavimas mokslinei veterinarinei veiklai, nepaisant vis gerėjančių jos rezultatų, nėra pakankamas ir išskyrė netinkamą naujų specialistų ugdymo sistemą.

„Kalbant apie veterinarijos specialistų ruošimą, mes tikrai galėtume dar daugiau pasiekti, jeigu turėtume bent jau panašų finansavimą, kokį turime medikams ruošti. Tuomet, manau, veterinarijos medicinos lygis tikrai būtų aukštas. Niekas dabar nesistebi, kad medikas, norintis tapti geru specialistu, turi pabaigti universitetą, rezidentūrą, tik tuomet jis tampa specialistu. Veterinarijos medicinoje situacija turėtų būti kiek kitokia – mes kalbame apie labai daug skirtingų gyvūnų rūšių, todėl tapti veterinarijos specialistu taip pat užtrunka nemažai laiko. Gyvūnų medicinos lygis turi būti žmonių medicinos lygio, tačiau, norint turėti stipresnę veterinarijos mediciną, reikia lėšų“, – sakė S.Čižinauskas.

Specialistų ruošimo problemos

LSMU profesorius Arūnas Stankevičius taip pat išskyrė specialistų ruošimo problemas ir sukritikavo, anot jo, nepagrįstus valdžios pažadus dėl inovacijų plėtojimo Lietuvoje.

„Lietuvoje moksliniams tyrimams iš tiesų yra skiriamos menkos lėšos. Dėl vieno projekto dažnai kovoja 10–20 mokslininkų grupių. Tikimybė laimėti projektą yra labai maža, tad, jeigu nepavyksta gauti finansavimo kelerius metus iš eilės, tos srities mokslininkas pradeda ieškoti kito finansavimo šaltinio. Jeigu Lietuva nori labiau vystytis, tuomet turi būti priimami adekvatūs politiniai sprendimai ir skiriama lėšų moksliniams tyrimams. Dažnai kalbama apie inovacijas, įvairių naujausių technologijų tiekimą ir pan., tačiau tai tik kalbos, kurios yra neparemtos jokiais finansais“, – kalbėjo A.Stankevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių