Sostinės savivaldybėje pakvipo korupcija? | KaunoDiena.lt

Sostinės savivaldybėje pakvipo korupcija?

Liberalo Remigijaus Šimašiaus valdomoje sostinės savivaldybėje deklaruojamas skaidrumas greičiausia tėra eilinė viešųjų ryšių akcija. Pusantro mėnesio savivaldybės klerkai ne tik nesivargina paskelbti paslaugų konkurso paslaugų tiekimui nugalėtojo, bet ir neteikia informacijos apie įvykusį konkursą.

Tyla – gera byla?

Rugsėjo viduryje Vilniaus savivaldybės administracija paskelbė pirksianti mokyklų ir vaikų darželių pastatų bei inžinerinių tinklų techninės priežiūros ir remonto paslaugas. Teigta, jog vokų su galimų rangovų pasiūlymais atplėšimas vyks spalio 24 dieną. Tačiau pastaroji procedūra paslaptingai nukelta iki gruodžio 12 dienos.

Dienraščiui pabandžius pasiteirauti, kodėl per pusantro mėnesio taip ir nesugebėta paskelbti konkurso nugalėtojo arba nugalėtojų, iš savivaldybės buvo sulaukta formalaus atsakymo: „Atviras konkursas buvo paskelbtas rugsėjo 19 d., susipažinimas su pateiktais pasiūlymais vyko spalio 24 d. Šiuo metu tikrinami pasiūlymai, todėl konkurso laimėtojas paaiškės vėliau“. Ir nė žodžio, kodėl taip ilgai „susipažindinama“ su pasiūlymais ir kodėl viešai pateikiama informacija apie naują vokų atplėšimo datą.

R.Šimašiaus pavaldiniai vandens į burną prisisėmė gindamiesi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Viešųjų pirkimų įstatymu. Girdi, šiame pirkimo vykdymo etape perkančioji organizacija (savivaldybė) neturi teisės leisti posėdžiuose dalyvauti tiekėjams, tai reiškia, jog informacija apie dalyvius ir jų kainas neteikiama nei dalyviams, nei žiniasklaidos priemonėms. „Šią informaciją galėsime pateikti kuomet ji bus išplatinta konkurso dalyviams“, – teigiama savivaldybės atsakyme redakcijai.

Sąlygos, kai paliekama užsakovui teisė jau sutarties vykdymo metu nustatyti darbų apimtis, sukuria galimybes manipuliuoti ir sutarties sąlygomis, ir lėšomis.

Kiek norės, tiek mokės?

Galima spėti, kodėl savivaldybėje informacija apie šio konkurso eigą slepiama po septyniais užraktais. Mat konkurso rengėjai sugalvojo keistas sąlygas, kurios gali būti nenaudingos sostinės biudžetui ir gyventojams, tačiau naudingos kai kuriems savivaldybės politikams ir jų proteguojamiems galimiems konkurso nugalėtojams.

Paslaugos pirkimas yra suskirstytas į 5 dalis pagal miesto mikrorajonus, kiekvienoje dalyje yra nuo 41 iki 58 darželių bei mokyklų. Nors pastatų techninę priežiūrą reglamentuojantys reikalavimai gana aiškūs, tačiau viena iš konkurso sąlygų konkurso dalyviams kelia įtarimų dėl galimos korupcijos. Mat Vilniaus miesto savivaldybės

administracija, pateikusi preliminarių priežiūros ir remonto darbų sąrašus, nė vienoje pirkimo dalyje neįsipareigoja per 36 mėn. įsigyti visos nurodytos darbų apimties. Maža to, galimas ir atvirkštinis variantas – preliminari darbų apimtis gali būti padidinta net tris kartus.

Logiškai kyla klausimas, kokios aplinkybės galėtų remti, kad papildomų remontų kaina gali padidėti net tris kartus? Peršasi mintis, ar kartais tai nėra paslėpti norai sostinės savivaldybės klerkams patiems spręsti, kiek papildomai galėtų užsidirbti konkurso laimėtojas.

Kęstutis Karosas, savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas tikina, kad tokia sąlyga nustatyta vadovaujantis kainodaros taisyklėmis, kurios patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorės įsakymu: „Tiekėjas, laimėjęs konkursą, turės atlikti tam tikrus remonto darbus, jei bus jų poreikis. Atsižvelgdama į turimą gedimų statistiką Vilniaus miesto savivaldybės administracija pirkimo dokumentuose nurodė preliminarius tokių darbų kiekius. Tačiau ateinančių 3 metų statistika gali pakisti, todėl paliekama galimybė, kad būtinų darbų kiekis galai keistis – ir didėti, ir mažėti“.

Tačiau K.Karosas bando švelninti konkurso reikalavimuose nurodytas sąlygas. Pasak jo, jei „atsiras būtinybė pirkti daugiau darbų, tuomet bus organizuojamas naujas viešasis pirkimas“.

Taikinys – savivaldybės įmonė?

Šį konkursą netiesiogiai globojo du anksčiau aukštas pareigas užėmę sostinės savivaldybės politikai – buvęs vicemeras Valdas Benkunskas ir buvęs administracijos direktorės pavaduotojas Arvydas Darulis. Pirmasis ne kartą viešai teigę, kad darželių bei mokyklų pastatus galėtų prižiūrėti savivaldybei priklausanti įmonė „Grinda“. Dabar politikas linkęs atsižegnoti ne tik nuo konkurso, bet ir nuo „Grindos“.

Verta prisiminti ir kitą atvejį su „Grinda“ – savivaldybės politikai pastaruoju metu imasi žygių, kad ši įmonė galėtų administruoti gyvenamuosius namus, nors tai nėra bendrovės funkcija.

„Tokia sąlyga yra akivaizdi landa korupcijai. Jeigu kažkuri verslo grupė arba ta pati „Grinda“, kuriai savivaldybė gal norės pagelbėti, žino kažką daugiau, automatiškai įgyja pranašumą prieš visus kitus rinkos dalyvius“, - įsitikinęs savivaldybės Aplinkos ir energetikos komiteto narys Žilvinas Šilgalis. Politiko manymu, galimas ir kitas variantas: jei konkursą laimi nepageidaujamas dalyvis, savivaldybės administracija gali neužsakyti papildomų darbų.

Kad šiame konkurse kalba eina apie savivaldybės įmonę „Grindą“, prielaidą daryti leidžia faktas: praėjusiųjų metų pabaigoje bendrovė yra laimėjusi vaikų darželio-lopšelio „Žolynas“ pastato ir jo inžinerinių sistemų techninės priežiūros konkursą. Trejų metų sutarties vertė – beveik 8 tūkstančiai eurų. Taigi jei „Grinda“ laimėtų bent vieną iš penkių konkurso dalį ir prižiūrėtų apie 40 objektų, tokios sutarties trijų metų vertė būtų apie 320 tūkstančius eurų. Kaip konkurso sąlygose sakoma, darbū apimtis, taigi ir kaina gali didėti iki trijų kartų.

VPT akiratyje

VPT jau reagavo į keistas ir galbūt neskaidrias konkurso sąlygas. VPT atstovės Sigitos Arlauskienės teigimu, tarnyba išnagrinės pirkimo sąlygas ir nuspręs, ar būtina imtis jo išsamaus vertinimo. Tokiu atveju sutarties pasirašymas su nugalėtoju ar nugalėtojais būtų atidėtas, iki bus išnagrinėti pirkimo dokumentai, gauti argumentuoti savivaldybės paaiškinimai, kodėl konkurse buvo nustatyti vienokie ar kitokie reikalavimai. Akivaizdu, kad viešųjų pirkimų sargams jau šiandien kai kurios konkurso sąlygos kelia abejonių. Visų pirma – kriterijumi pasirinkta mažiausia kaina, kas kertasi su dar 2015 m. Vilniaus miesto tarybos nustatytomis taisyklėmis. Būtent jose reglamentuojama, kaip organizuojami savivaldybės administracijos ir tarybai pavaldžių įmonių prekių ir paslaugų įsigijimai. Akcentuojama, jog mažiausios kainos kriterijus viešuosiuose pirkimuose turi būti taikomas tik kaip išimtis įsigyjant elementarius daiktus ir paslaugas. Tuo tarpu svarbūs pirkimai organizuojami pagal ekonominio naudingumo kriterijų.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldos komiteto pirmininkas Povilas Urbšys prisipažįsta, kad ir jam minėto konkurso sąlygos kelia nemažai įtarimų. „Sąlygos, kai paliekama užsakovui teisė jau sutarties vykdymo metu nustatyti darbų apimtis, sukuria galimybes manipuliuoti ir sutarties sąlygomis, ir lėšomis. Mano galva, čia sukuriamos sąlygos patobulinti „otkatų“ arba lietuviškai – „atogrąžų“ sistemą. Korumpuotų viešųjų pirkimų praktika rodo, kad iš anksto sutariama su tuo, kas juos organizuoja. Lygmuo gali būti įvairus – nuo skyriaus vedėjo iki departamento vadovo, administracijos, vicemero ar net mero. Jeigu iš tiesų norime, kad nebūtų piktnaudžiavimo, turi būti nuo pat pradžių nustatytos visiems aiškios taisyklės. Šiuo atveju aiškumo nėra ir tai sudaro prielaidas korupcijai“, – viešai yra teigęs P.Urbšys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kur liberastai ten

kur liberastai ten portretas
bordakas .

Kaunas

Kaunas portretas
Taigi liberalas meras .

Linas

Linas portretas
Nu ką, Eligijų pakeitė Šimašius, ane ? O kaip "duomenų atvėrėjui" Poderskiui sekasi? Šio konkurso duomenys neatsiveria?
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių