Sostinės „Saulėtekyje“ įkasta didžiausios šalyje mokslų tyrimų bazės kapsulė

„Saulėtekio“ slėnyje Vilniuje pradedamas statyti Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, didžiausia ir moderniausia Lietuvoje fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė, informuoja Švietimo ir mokslo ministerija.

Joje bus  kuriamos fizinių ir technologijos mokslų – puslaidininkių, medžiagų inžinerijos, šviesos ir lazerinių technologijų, ateities energetikos – inovacijos. Šis centras yra didžiausias Lietuvoje kuriamų penkių slėnių – mokslo, studijų ir verslo centrų – projektas.

Statybų pradžia pažymėta iškilmingu simbolinės kapsulės su laišku ateities mokslininkams įkasimu integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Saulėtekis“.

Ceremonijoje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė: „Šiandien klojame pamatus iškiliems ateities mokslo atradimams. Netrukus čia iškilsiantis stambiausias Lietuvos mokslo centras įrodo, kad esame šiuolaikinė valstybė, kurioje klesti mokslas. Lietuva tampa konkurencinga, didelės pridėtinės vertės ir aukštųjų technologijų šalimi".

Lietuvos švietimo ir mokslo ministras prof. D. Pavalkis džiaugėsi, jog tai puiki galimybė jauniems mokslininkams dirbti Lietuvoje: „Švietimas ir mokslas yra visuomenės variklis. Investicijos į pažangą, į inovacijas, į mokslo ir verslo sinergiją atsiperka su didžiule grąža. Todėl sutelkę visų pajėgas – universitetų, mokslo centrų, verslo organizacijų – galime pasiekti stulbinančių rezultatų.“

D. Pavalkis pažymėjo, kad Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras steigiamas ne tuščioje vietoje. Pasak ministro, mokslo įstaigos, kurių pagrindu kuriamas naujasis centras, jau ir dabar sėkmingai dirba su verslu, steigia naujas įmones, vadinamuosius start-up'us, registruoja tarptautinius patentus. Centro mokslininkų bendradarbių sąrašas labai ilgas, o jame puikuojasi tokios verslo milžinės kaip Samsung, Basf, Aixtron, taip pat Kembridžo universitetas ir kitos visame pasaulyje garsios verslo ir mokslo įstaigos.

Laiške ateities mokslininkams, kurį perskaitė ceremonijos vedėjas Rolandas Maskoliūnas, rašoma, kad „šis Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras dar labiau paskatins mokslo ir verslo sąveiką. Čia bus sutelktos mokslininkų pajėgos, mokslinė įranga bendroms problemoms spręsti, tarptautinėms mokslinėms programoms vykdyti. Esame įsitikinę, kad ateities mokslo pagrindas bus naujų medžiagų kūrimas ir tyrimai, nanotechnologijos, puslaidininkių fizika ir elektronika, o mokslinių tyrimų plėtra nebus įmanoma be verslo paramos.“

Laišką pasirašė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis, l. e. p. VU rektorius prof. Jūras Banys, VGTU rektorius prof. Alfonsas Daniūnas, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. G. Valušis, UAB „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas, UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius, UAB „Fima“ generalinis direktorius Gintaras Juknevičius.

Apie projektą

25 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse bus įkurta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė. Joje veiks 24 atviros prieigos laboratorijos, atitiksiančios itin griežtus – ISO5, ISO6, ISO7 – švarumo klasės laboratorijų, vadinamų „švariomis patalpomis“, reikalavimus.  Vienu metu tyrimus atlikti galės per 700 mokslininkų ir studentų.

NFTMC įkuriamas Fizikos instituto (FI), Chemijos instituto (ChI), Puslaidininkių fizikos instituto (PFI), VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI), VU Fizikos fakulteto, Chemijos fakulteto, Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto, VGTU Elektronikos fakulteto pagrindu.

Projektą „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas“ vykdo jungtinės veiklos pagrindu veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ir „Fima“. NFTMC pastatyti ir pilnai įrengti tikimasi 2015 m. kovą.  Statyboms skirta 130 mln., įrangai – 107 mln., 2 mln. skirti projekto įrangos draudimui, viešinimui, projektą administruojančiųjų bei vykdančiųjų darbo užmokesčiui.

Apie slėnius

Panaudojant Europos Sąjungos lėšas, Lietuvoje kuriami penki integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniai Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ slėniai Kaune bei Jūrinis slėnis Klaipėdoje. Iš viso finansuojamas 21 infrastruktūros projektas: 14 projektų koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija, 11 – Ūkio ministerija. Slėnių finansavimo projektams skirta apie 1 mlrd. litų.

Iš penkių slėnių trys plėtos platesnį mokslo tiriamųjų krypčių spektrą: lazerių ir šviesos technologijas; medžiagotyrą ir nanotechnologijas; puslaidininkių fiziką, elektroniką ir organinę elektroniką; civilinę inžineriją; biotechnologiją ir stambiamolekulines medžiagas; molekulinę mediciną ir biofarmaciją; ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimus; modeliavimą, informatiką ir komunikacijų technologijas; darniąją chemiją; mechatroniką ir susijusias elektronines technologijas; ateities energetiką. Kiti du slėniai bus specializuoti ir plėtos kryptis, susijusias su žemės ūkiu bei jūros aplinka ir jūros technologijomis.

Kuriant mokslo, studijų ir verslo slėnius siekiama parengti ir įgyvendinti pasaulinės klasės mokslinių tyrimų infrastruktūros sistemą Lietuvoje, kuri generuotų inovatyvią mokslinę produkciją, praktiškai pritaikomą versle, pramonėje, skatintų naujas gamybos šakas ir su tuo susijusių naujų darbo vietų kūrimą.