Savivaldybėje – diskusija apie tautines mažumas ir jų teises

Šiandien surengtą konferenciją „Tautinių mažumų teisės ir lūkesčiai Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės kontekste“ pasveikino ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Vilniaus savivaldybė yra viena draugiškiausių ir atviriausių savivaldybių šalyje – interesantus aptarnaujame bei naujienas vilniečius skelbiame net penkiomis kalbomis, tarp jų – ir gestų kalba. Atidengiame simbolines lenteles, kurios yra pagarbos ženklas visoms tautinėms bendrijoms, gyvenančioms mieste. Miestas yra gyvas, kai jis įvairus, žmonės kalba skirtingomis kalbomis, o bendrijos išlaiko savo identitetą. Manau, kad tautinių bendrijų klausimas bus išspręstas tuomet, kai tautinės bendrijos bus ne visuomenės problema, o jos turtas ir džiaugsmas“, – konferencijos dalyviams sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Sostinės meras padėkojo Europos žmogaus teisių fondui už pagalbą sukuriant Vilniaus savivaldybės puslapio versiją lenkų kalba, taip pat už nuolatinį bendradarbiavimą verčiant lietuviškus tekstus į lenkų kalbą.

Meras konferencijoje papasakojo ir apie kitas savivaldybės iniciatyvas tautinėms bendrijoms, pavyzdžiui, apie Seime įstrigusį lenkiškų vardų ir pavardžių originalo kalba rašybos klausimą. Meras pabrėžė, kad nuo praėjusių metų Vilniaus miesto savivaldybė teisme dėl teisės oficialiuose dokumentuose rašyti vardą ar pavardę originalo kalba visada palaiko ieškovo pusę, šiuo klausimu Lietuvoje jau buvo laimėtos 7 tokios bylos. Meras kalbėjo, kad jo vadovaujama partija planuoja ir toliau nuosekliai laikytis pozicijos, kad negalima riboti žmogaus prigimtinės teisės į vardą ir pavardę.

Miesto vadovas taip pat pažadėjo kitų metų biudžete daugiau dėmesio skirti tautinių bendrijų kultūros projektų finansavimui, pasak jo, savivaldybė ketina remti tokius projektus pagal atskirą programą.

Konferencijoje dalyvavo bei pranešimus skaitė Tautinių mažumų departamento, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos, Europos mažumų centro įsikūrusio Vokietijoje atstovai, Lietuvos tautininkių bendrijų pirmininkai, švietimo įstaigų bei universitetų atstovai bei daugelis kitų.

Konferencijos „Tautinių mažumų teisės ir lūkesčiai Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės kontekste“ tikslas – ne tik aptarti konkrečius žingsnius, kurie buvo priimti gerinant tautinių mažumų padėtį LR, bet ir nubrėžti kryptį, kuria reiktų eiti norint pasiekti, kad tautinės mažumos turėtų deramą apsaugą, atitinkančią tarptautinius šalies įsipareigojimus. Siekiama atkreipti valstybinių institucijų bei visuomenės dėmesį į atitinkamų pataisų įvedimo būtinumą siekiant apsaugoti tautines mažumas ir pilnai užtikrinti jiems galimybę puoselėti savo kalbą, kultūrą bei papročius.

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) yra organizacija, veikianti Lietuvoje nuo 2010 m. Ji buvo sukurta kaip atsakas į žmogaus teisių bei tautinių mažumų teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus Lietuvoje.