Radikalūs seimūnai bando sutrukdyti lenkų mitingą

11 Seimo narių kreipėsi į sostinės savivaldybę su prašymu atšaukti leidimą šeštadienį Vilniuje rengti lenkų tautinės mažumos eitynes protestuojant prieš Švietimo įstatymą.

Inicijavo politikai

Pranešimą pasirašė liūdnai pagarsėję parlamentarai tautininkas Gintaras Songaila ir iš Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos pašalintas Kazimieras Uoka, taip pat Laimontas Dinius, Rima Baškienė ir Gediminas Navaitis.

Šių Seimo narių išplatintame tekste nuogąstaujame, kad prie protestuojančių vietos lenkų prisijungs iš Lenkijos atvyksiantys „kriminaliniai elementai“. Dėl to neva gali kilti riaušės, o tai dar labiau paaštrins lietuvių ir lenkų santykius.

„Sprendžiant iš pranešimų spaudoje ir kitų duomenų, yra realių galimybių, kad šiame renginyje gali dalyvauti ir iš Lenkijos atvyksiantys kriminaliniai elementai. Taip mitinge gali būti sukeltos riaušės, kurios paaštrintų ir taip gana įtemptus Lietuvos ir Lenkijos santykius, pasėtų nesantaiką tarp valstybių ir jų piliečių“, – teigiama parlamentarų pranešime.

Savivaldybė kreipimosi negavo

Vakar, baigiantis darbo dienai, sostinės vicemeras Jaroslavas Kaminskis „Vilniaus dienai“ teigė, kad savivaldybė nėra gavusi jokio Seimo narių kreipimosi. Vicemeras tvirtino apskritai nesuprantantis, kodėl ir kas nori kreiptis dėl protesto akcijos atšaukimo.

„Jeigu toks kreipimasis būtų buvęs, matyčiau savivaldybės dokumentų sistemoje. Dabar nieko tokio nėra. Tad kol kas kalbos apie Seimo narių kreipimąsi yra tik tikrovės neatitinkanti informacija. Todėl kalbėti apie jų išsiųstą kreipimąsi, pasibaigus darbo dienai, nerimta. Kam jie siuntė? Ką jie siuntė? Kodėl jie siuntė, kai meras ir vicemerai jau išėję namo?“ – retoriškai klausė vicemeras.

Vadina populizmo apraiška

Lietuvos lenkų sąjungos atsakingasis sekretorius Edvardas Trusevičius, susipažinęs su pranešimo turiniu, ragino organizatorius tokio pranešimo nevertinti rimtai. Pasak Lietuvos lenkų atstovo, pranešimą išplatino politikai, pagarsėję destruktyvumu.

„Jie niekada nėra išreiškę nuomonės valstybei opiais klausimais, tačiau daro sau politinį kapitalą štai tokiais menkaverčiais pareiškimais, kurių turinys niekinis. Manau, kad mitingo organizatoriai neturėtų rimtai vertinti šio pareiškimo ir nepabūgti išeiti į gatves“, – dienraščiui teigė E.Trusevičius.

Politikas taip pat pabrėžė, kad teisė į taikų protestą rodo valstybės demokratinę brandą.

Dalyvaus mokiniai ir tėvai

Į Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetą susibūrę lenkų tautinių mažumų atstovai yra paskelbę kovo 17 d. rengsiantys protesto eitynes nuo Seimo link Vyriausybės bei mitingą, kuriame bus reikalaujama atsisakyti vienodų brandos egzaminų.

Lietuvos lenkų protesto akcijos prieš Švietimo įstatymą organizatoriai teigė nekviečiantys šiame renginyje dalyvauti rėmėjų iš užsienio. Streiko komiteto sekretorė Renata Cytacka minėto kreipimosi autorius pavadino pigiais politikais, bandančiais sau nebrangiai pasidaryti politinio kapitalo.

„Tai bus taiki protesto akcija, kurios tikslas – pasiekti, kad būtų atšauktos prieš metus priimtos švietimo įstatymo pataisos. Nunešime į Vyriausybę ir įteiksime savo peticiją. Žmonės, kurie dalyvaus protesto akcijoje, mums žinomi vos ne asmeniškai, ir galime atsakyti, kad niekas iš jų neplanuoja jokių provokacijų“, – dėstė R.Cytacka.

Ji paneigė informaciją, kad kovo 17-ąją į Vilnių atvyksiantys nacionalistinės organizacijos „Marsz Niepodległości“ („Nepriklausomybės žygis“ – lenk.) nariai prisijungs prie protestuotojų.

„Nesame gavę jokio kreipimosi iš jokių užsienio organizacijų, iš Lenkijos taip pat. “Marsz Niepodległości„ nariai tikrai su mumis nebuvo susisiekę ir nesiruošia prie mūsų prisijungti. Manau, kad tokie pareiškimai, kaip nuskambėjo iš minėtų Seimo narių, tėra tingių politikų provokacija. Jie tiesiog nežino, kaip artėjant Seimo rinkimams dar pritraukti rinkėjų balsų“, – pabrėžė Streiko komiteto sekretorė.