- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Balandžio 20-ą Vilniuje vyks antroji tarptautinė intelektinių transporto sistemų konferencija, kurios metu bus aptariamos opiausios miestų transporto infrastruktūros problemos.
Vienas pagrindinių konferencijos organizatorių ir intelektinių transporto sistemų asociacijos steigėjas Dainius Diska interviu atskleidė, su kokiais sunkumais, norėdami važinėti miestų gatvėmis, susidursime ateityje ir kada mums nebereikės vairuoti patiems. D. Diska sako žinantis priežastį, kodėl vis dar nepersėdame ant dviračių, papasakojo, kokioje srityje Vilnius seniai pralenkė Latvijos ir Estijos sostines, atskleidė, kada ir Lietuvoje viešasis transportas bus autonominis. ITS asociacijos įkūrėjui tenka apgailestauti, kad Vilniuje dar tebesvarstoma, ar nauji miesto autobusai bus varomi elektra, ar įprastu kuru. „Tai yra didelė tragedija, patikėkit“, - sako pašnekovas.
- Lietuvos transportas 2030-ais metais. Ką galėtumėte prognozuoti, kaip viskas tuo metu atrodys?
- Po 12 metų laukia dideli pasikeitimai. Manau, po penkerių metų sulauksime 5G ryšio, kuris išspręs vaizdo ir kitos informacijos perdavimo problemas realiu laiku. Informacija bus perduodama saugiai ir greitai, o tai smarkiai veiks autonominių automobilių atsiradimą. Nebus taip, kad visi važinėsime autonominiais automobiliais, tačiau jų gatvėse tikrai padaugės, atsiras poreikis naujai infrastruktūrai. Jau dabar kai kurių šalių keliuose yra atskiros juostos autonominiams automobiliams. Tai - Lietuvos ateitis.
- Papasakokite, kur šiandien miestuose galima pamatyti intelektines transporto sistemas?
- Tai apima viską, kur IT susieta su transportu. Vienas paprasčiausių pavyzdžių – automatinio numerių nuskaitymo įrenginiai aikštelėse prie prekybos centrų. Policijos automobiliuose taip pat įdiegta įranga, galinti nuskaityti automobilių numerius. Taip pat automatiniai žemėlapiai automobiliuose. Tie patys greičio matuokliai. Atrodo, daugelis jų seni, aprūdiję, tačiau jie atlieka išmaniąsias funkcijas – jei viršijate greitį – būsite nufotografuotas, nuotraukos siunčiamos policijai. Policijoje yra specialios programos, apdorojančios tokias nuotraukas. Tuo metu pats pareigūnas įrašo tik baudos dydį ir dokumente pasirašo.
Lyginant su kitų Baltijos šalių miestais, Vilnius vienareikšmiškai yra pažangiausias. Mes tikrai geriausi. Kitų Europos sostinių kontekste esame maždaug per vidurį.
Dar vienas visiems gerai žinomas pavyzdys – parkavimo programėlė telefone. Tereikia nustatyti programėlę, ir jums nebereikia grynų pinigų. Visi šie įrenginiai skirti vartotojų gyvenimo palengvinimui.
Šviesoforų kameros. Jos skaičiuoja transporto srautus, lygina juos, pagal gaunamus duomenis iš karto automatiškai reguliuojami šviesoforai. Daugelis greičiausiai žino „žalias bangas“. Jos įsijungia automatiškai pagal tuo metu gatve judantį automobilių srautą.
- Ar Vilnius pagal skaitmeninę ir fizinę infrastruktūrą gali būti laikomas pažangiu miestu?
- Lyginant su kitų Baltijos šalių miestais, Vilnius vienareikšmiškai yra pažangiausias. Mes tikrai geriausi. Kitų Europos sostinių kontekste esame maždaug per vidurį. Jei palygintume Amsterdamo ir Vilniaus išmaniąją infrastruktūrą, be abejo, atsiliekame. Amsterdame yra įdiegta daug išmanių sprendimų, susijusių su laivais, su dviračiais taip pat. Vilnius, deja, tuo pasigirti negali.
- Kas lėmė tai, jog Vilnius tapo pažangiausiu Baltijos šalyse?
- Lėmė mūsų požiūris. Nemažai nuveikė Susisiekimo ministerija. Jos atstovai aktyviai dirbo bendradarbiaudami su Europos komisija. Buvo nemažai entuziastų, kurie siekė, kad išmaniosios sistemos būtų kuo sparčiau diegiamos. Per keletą pastarųjų metų pinigų sumos, skiriamos išmanių technologijų transporto infrastruktūros diegimui, padidėjo apie 10 kartų per metus.
Norint į miesto transporto sistemą sėkmingai diegti išmaniąsias technologijas, būtina turėti aiškią tolimą perspektyvą, idėjinį planą, kaip miestas turi atrodyti, pavyzdžiui, po 10-ies ar 20-ies metų. Tuomet kiekvienais metais artėjama prie tikslo, priimami įvairūs sprendimai, daromi darbai.
Gaila, tačiau Lietuvoje tokio ilgalaikio plano neturime. Tai, kokie planai yra Kelių direkcijoje, tai yra maždaug penkių metų senumo dalykai. Iš to ir kilo idėja organizuoti konferenciją „ITS vystymosi Lietuvoje nauda ir perspektyvos“, kad galėtume aptarti ir prognozuoti, kaip gyvensime po 10-ies metų, su kokiomis problemomis susidursime, kokie bus mūsų poreikiai ateityje. Visa tai reikalinga, kad galėtume susikurti kuo patogesnę infrastruktūrą. Ji vystoma laipsniškai, etapais.
Ateityje vis dažniau automobilis norės bendrauti su infrastruktūra, ir jeigu jos nebus, susidursime su problemomis. Automobiliai, fiksuojantys kliūtis, kelio ženklus, jau seniai gaminami serijomis. Kuo toliau, tuo mūsų keliuose jų bus daugiau.
- Ar jums yra žinoma, kokia situacija yra Kaune ir Klaipėdoje, kalbant apie išmaniąsias technologijas? Ar šių miestų transporto infrastruktūroje dar yra kur tobulėti?
- Nepasakyčiau, kad Kaunui ir Klaipėdai daug ko trūktų. Yra Europos struktūrinių fondų pinigų. Reikia parašyti darnaus judrumo planą. Kiekvienas miestas turi turėti tokį planą, kuriame būtų atspindėta, kaip įsivaizduojama ateitis: kaip sutvarkyti sankryžas, kokie ir kur turi būti dviračių takai, kaip reguliuoti judėjimą.
Šiuo metu vyksta planų rašymas, be jų savivaldybės negali gauti finansavimo. Kauno, Klaipėdos, Vilniaus savivaldybės į šiuos planus žiūri rimtai. Mažesnių miestų savivaldybės į šį klausimą turi formalų požiūrį.
Kaunas ir Klaipėda tikrai nelabai atsilieka nuo Vilniaus. Galbūt Klaipėda, sakyčiau, turi daugiau įgyvendintų koncepcijų nei Kaunas. Kaunas taip pat pakankamai gerai tvarkosi ir sankryžas, ir eismą. Vilnius galbūt buvo pagarsėjęs savo darbų apimtimis ir eismo valdymo projektu. Sostinėje daugelyje vietų buvo pakeisti šviesoforai, eismo kontrolės įrenginiai, informaciniai skydai. Vilniaus eismo srautai yra beprotiški, Kauno ir Klaipėdos srautai nė iš tolo neprilygsta sostinei. Vilniaus gatvės yra per siauros, čia itin didelis eismo intensyvumas, o gatvių praplatinti nelabai įmanoma.
- Ar yra kokių alternatyvų, kaip spręsti šias problemas ir ar kada nors sostinės gatvės nebus tokios užgrūstos?
- Alternatyvų yra, bet jos labai brangios. Turbūt jau daugelis įsitikino, kad dalį problemų išsprendžia viadukai, aplinkkeliai. Tie, kurie jau atidaryti, situaciją pagerino. Gal pasakyčiau taip, kad vienur situaciją pagerino, kitur – pablogino. Tačiau Vilniuj kitų išeičių nelabai yra, nes tokia yra sukurta infrastruktūra, ją pakeisti sudėtinga.
- Norite pasakyti, kad net išmaniųjų technologijų diegimas nelabai kuo gali pagelbėti vilniečiams?
- Jos galbūt galėtų šiek tiek pagerinti situaciją, tačiau jei žinote, kokie kamščiai kasdien 17 – 18-ą valandą būna Žirmūnuose, kaip ten užsikiša gatvės... Kad sunku net ką ir pasakyti, kaip galima būtų išspręsti šią problemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...