Prie Aušros Vartų – jaudinantis popiežiaus Pranciškaus gestas

Popiežius Pranciškus prie Auros vartų džiaugsmingai laimino mažylius, jų globėjus, tėvus ir visus susirinkusiuosius.

Pasitiktas trijų bažnyčių hierarchų Šventasis Tėvas eidamas iki koplyčios sustodavo prie laukiančių žmonių, mažiems, dideliems, senukams, sėdintiems neįgaliųjų vežimėliuose spaudė rankas, laimino, trumpam sustodamas pasikalbėti, pastebėdamas verkiančius kūdikius, vienam iš jų paduodamas pamestą čiulptuką.

Prie Švč. Mergelės Marijos popiežius Pranciškus susikaupė asmeninei maldai, paskui, atsigręžęs į Aušros Vartų gatvę užtvindžiusius tikinčiuosius kalbėjo apie Aušros vartus - buvusią gynybinę miesto sieną, kuri 1799 metais užpuolikų kariuomenės buvo visiškai sugriauta ir liko tik šie vartai su Švč. Mergelės Marijos atvaizdu - Šventosios Dievo motinos, kuri visada pasiruošusi mums pagelbėti.

„Jau nuo tų dienų ji atėjo mus pamokyti, kad galima laimėti be kovos“, - sakė popiežius, pabrėždamas, kad ji mato tai, ko patys nepajėgiame suvokti - įžvelgia savo sūnaus veidą, įspaustą mūsų širdyse.

„Kai statome sienas ir užtvaras, galiausiai užkertame kelią gerajai naujienai, kuri veda mus pirmyn“, - kviesdamas eiti kartu su džiaugsmu, taika ir broliškumu - lietuvius, lenkus, baltarusius ir rusus, stačiatikius ir katalikus, nes šiandien tai įmanoma, priimant vieniems kitus su skirtingumais, priimant vienas kitą kaip dovaną, nes viską esame gavę dovanai.

Prie Aušros Vartų Sveika Marija maldą kartų su Šventuoju Tėvu kalbėjo 11-metis Jokūbas Jakaitis iš Kauno, taip pat kaunietė 14-metė Aušrinė Vilimaitė, 21 metų būsimasis teisininkas, našlaitis Andrius Klimas, Ajana Lolat iš Vilniaus, serganti cerebriniu paralyžiumi ir rašiusi jam laišką, prašydama maldos, taip pat 87 metų Ona Čiegienė, buvusi chemijos mokytoja iš Kaišiadorių, 54 metų Gintaras Raslanas iš Kauno, po autoįvykio 23 metus judantis neįgaliojo vežimėliu ir prieš 5 metus po atsivertimo iki galo priėmęs, kad autoįvykis pakeitė jo gyvenimą.

Drauge su popiežiumi taip pat meldėsi 11-metė iš daugiavaikės šeimos Judita Juravičiūtė, sesuo ir brolis Jonas ir Viktorija Kudrešovai, gyvenantys globėjų šeimoje, bei Pijus Kuliavas, 14-metis svajojantis būti mokslininku.

Prie Aušros Vartų popiežiaus laukė daugiavaikės, vaikus globojančios ar juos įvaikinusios šeimos, našlaičiai ir ligoniai, iš viso apie 2000 žmonių.

Laukiant Katalikų Bažnyčios vadovo skambėjo Dominyko Vyšniausko, Marijos Villar de Rohde, choro „Adoramus“ atliekama muzika.

Susitikimo vedėjas kun. Gediminas Jankūnas įvedė į Gailestingumo vainikėlio maldą. Čia susirinkusi bendruomenė Gailestingumo vainikėlį kalbėjo kartu su Katedros aikštėje popiežiaus laukiančiu jaunimu. Buvo meldžiamasi 5 kalbomis.

Laukdami popiežiaus susirinkusieji susipažino su Aušros Vartų istorija, koplyčios rektorius mons. Kęstutis Latoža pasakojo apie šv. Jono Pauliaus II apsilankymą Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje, buvo rodomi archyviniai vizito kadrai. Vaikams vyko edukaciniai užsiėmimai šalia esančioje Šv. Teresės bažnyčioje.

Kaip Eltai sakė vietiniai ir atvykę maldininkai, susitikimo su Šventuoju Tėvu Aušros Vartų prieigose laukę nuo vidurdienio, jie šventai tiki Švč. Mergelės Marijos globa, čia meldžiasi ne tik už save, bet ir už artimuosius, ypač namuose likusius ligonius, prašydami jiems sveikatos.

Liudytojų patvirtinti stebuklai aprašyti dar Vilniaus karmelito, tėvo šv. Grigaliaus Hilarijono 1761 m. išleistoje knygelėje „Reliacija apie Švč. Mergelės Marijos paveikslą, Aušros Vartuose prie Šv. Teresės basųjų karmelitų bažnyčios malonėmis garsėjantį“. Čia minimos ir Švč. Mergelės bausmės piktadariams, kurie kėsinosi į stebuklingąjį paveikslą ar šventos vietos orumą.

Pasakojimų apie stebuklingus išgijimus ir kitus stebuklus, siejamų su Aušros Vartų koplyčios paveikslu, apstu ir šiandien. Tai liudija tikinčiųjų padėkos - iš brangus metalo kaldinti įvairių formų votai.

Pasak menotyrininkų, daugiausia jų - būtent prie Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslo.

Šaltiniuose minima, kad 1927 metais čia buvo apie 14 tūkstančių tokių dovanų. Dabar dalis votų saugoma šventovės lobyne, dalis nuklojo koplyčios sienas, apgaubdami garsųjį Aušros Vartų Mergelės paveikslą sidabru.

Bažnyčios istorijoje votai žinomi nuo ankstyvosios krikščionybės laikų. Šių dirbinių pavadinimas, kilęs nuo lotyniško žodžio „votum“, reiškia linkėjimą, dovaną, pažadą.

Votų motyvas panaudotas ir popiežiaus susitikimo su jaunimu scenos puošyboje. Kaip Eltai sakė Jaunimo susitikimo su popiežiumi programos koordinatorė Sigita Hedin, apie dėkingumą, gyvybę ir gyvenimą kalbama ir jaunimo giesmėje, kuri specialiai sukurta susitikimui su Šventuoju Tėvu.

„Dėkingumą reiškiantys votai tai ir mūsų - jaunų žmonių - padėka už visa, ką šiandien turime: iškovotą laisvę, galimybę gyventi išpažįstant savo tikėjimą laisvoje Lietuvoje, džiaugtis šia diena ir ypatingu susitikimu su popiežiumi Pranciškumi“, - sakė jaunimo susitikimo su popiežiumi koordinatorė.

Laimino nepagydomus ligonius

Popiežius Pranciškus pakeliui į susitikimą su jaunimu Katedros aikštėje išlipo iš papamobilio aplankyti ir palaiminti kiekvieno nepagydomai sergančio žmogaus, gydomo hospise, arba jo darbuotojų bei savanorių slaugomo namuose.

ELTA primena, kad Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospise paguodos ir pagalbos randa nepagydomai sergantys žmonės. Ši vieta vadinama orios gyvenimo pabaigos ir vilties namais.

Juose rūpinamasi ne tik sergančiaisiais, bet ir ligonio šeimomis, kurios mirties akivaizdoje dažnai jaučiasi bejėgės ir sutrikusios. Ištiesti pagalbos ranką ligonio artimiesiems yra pasiruošę hospiso gydytojai, dvasininkai, teisininkai, socialiniai darbuotojai ir savanoriai. Ligoniais rūpinamasis pagal jų sveikatos būklę: jų namuose arba hospiso stacionare.

Pagalba suteikiama neatlygintinai visiems, kam jos reikia. Žmonės neskirstomi pagal tautybes, tikėjimą.

Hospisas veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, šalia jo statomas hospisas onkologinėmis ligomis sergantiems sunkios būklės vaikams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Asta

Asta portretas
Klaidas išsitaisykit. Ne prie AUROS vartų. (po nuotrauka). Skubat rašyt,rašot beleką,tai bent pavyzdį rodykit visuomenei, rašykit be klaidų...

Anonimas

Anonimas portretas
Jus transliacija žiūrėjot? Tas čiulptukas nei ant žemės buvo, nei šiaip pamestas. Tiesiog prisegtas prie vaiko ir kabėjo, o kadangi vaikas tuo metų jį išspjovęs buvo, tai ir ikišo į burną, nes lyg ir verkt jau ruošėsi.

Anonimas

Anonimas portretas
Koks ribotas protas rašančio apie čiulptuką nuo žemės Manau to vaikučio tėvai nesureikšmina. O visą gyvenimą liks KAS PADAVĖ ČIUPTUKĄ.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių